Prezidentė po susitikimo sakė, kad su Vyriausybe aptarė svarbiausius darbus.
D.Grybauskaitė nurodė, kad naujosios Vyriausybės laukia daug uždavinių, kuriuos ji laiko pagrindiniais.
Svarbiausias jų – mažinti socialinę atskirtį, kuri didina rizikas nacionaliniam saugumui. Prezidentė nori, kad ši Vyriausybė užbaigtų pensijų kompensavimą, indeksuotų pensijas; užbaigtų, sutvarkytų ir priimtų Darbo kodeksą, nes darbo santykiai turi būti subalansuoti ir lankstesni, bet socialiai teisingi; sutvarkytų valstybės įmonių valdymą, kad iš jų valstybė gautų daugiau pajamų, o gyventojai – geriausias paslaugas. Prezidentė nurodė, kad valstybės įmonių grąžą reikia padidinti bent 3 kartus.
Ši Vyriausybė taip pat turės užtikrinti atvirą ir skaidrų viešąjį administravimą. Jai teks skaidrinti ir supaprastinti viešuosius pirkimus; riboti kadencijas viešajame sektoriuje; stiprinti kontroliuojančias institucijas; atverti visuomenei neįslaptintus valstybės valdomus duomenis; panaikinti nereikalingas ir besidubliuojančias funkcijas valstybės tarnyboje.
Prezidentė taip pat nurodė užbaigti globos įstaigų reformą – kiekvienas Lietuvos vaikas turėtų gyventi šeimos aplinkoje. Taip pat – užtikrinti kokybišką švietimą visuose lygiuose: išlyginti mokymo kokybės netolygumus bendrajame ugdyme, orientuotis į darbo rinkos poreikius organizuojant profesinį mokymą, prioritetą teikiant perkvalifikavimo priemonėms, optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą.
Vyriausybė taip pat privalės nuosekliai didinti Lietuvos saugumą – gynybos pajėgumus bei gebėjimą atgrasyti ir apsiginti, vykdyti įsipareigojimus ir 2018 m. pasiekti 2 proc. nuo BVP šalies gynybai, modernizuoti kariuomenę, sukurti krizių valdymo sistemą, stiprinti kibernetinį saugumą.
Svarbiausias strateginis prioritetas – švietimo sistemos reforma
„Aišku, svarbiausias strateginis prioritetas ir kryptis, kurią (Vyriausybė) turėtų jau rimtai svarstyti ir imtis realių žingsnių – tai mūsų švietimo sistema“, – po susitikimo su premjeru ir ministrais sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, pokyčių reikia tiek bendrajame ugdyme, tiek profesiniame rengime, tiek aukštajame moksle.
„Būtina išlyginti mokymo kokybės netolygumus bendrame ugdyme (...), būtina orientuotis į darbo rinkos poreikius, taip pat (reikalinga) profesinio mokymo reforma – jis turi būti visai kitokios kokybės, prioritetą teikiant perkvalifikavimo priemonėms. Ir, aišku, optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą – nenoriu kartotis, kiek ten tų aukštųjų mokyklų turime, bet turime vos ne daugiausiai Europoje ir jos ne visos iš tikrųjų atitinka savo vardą, deja, kokybės praradimą matome kuo toliau, tuo daugiau visi“, – kalbėjo šalies vadovė.
Premjeras Saulius Skvernelis savo ruožtu sakė, kad švietimo reforma Vyriausybei yra esminė.
„Apie struktūrines reformas švietime nebenoriu ir kartotis, tai esminis dalykas, visiškai sutinkame su prezidente, kalbant apie mūsų ateitį, mūsų jaunimą, mūsų ekonomikos vystymąsi, konkurencingą aukštąjį mokslą, profesinį mokslą, tai ir atspindėta yra Vyriausybės programoje“, – kalbėjo premjeras.
Seimas antradienį priėmė nutarimą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo, juo Vyriausybė raginama parengti pertvarkos planą.
Pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) parengtą studiją, optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje iki 2025 metų siūloma palikti veikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją. Vilniuje veiktų du universitetai, viena ar dvi menų akademijos bei Karo akademija. Kaune siūloma palikti vieną ar du universitetus, Klaipėdoje veiktų universitetas ar jo padalinys, o Šiauliuose – universiteto padalinys arba kolegija.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų.
Vyriausybės indėlio užtikrinant kibernetinį saugumą trūksta
„Būtina investuoti į kibernetinį saugumą. Čia taip pat yra daug neaiškumų, kai viena ar kita institucija nežino, kuri galiausiai atsako, ir finale dažnai didėjant kibernetinio saugumo atakoms mes matome, kad Vyriausybės koordinacinės rankos tikrai dar trūksta“, – žurnalistams po susitikimo trečiadienį sakė šalies vadovė.
Šių metų pavasarį šalis patyrė kibernetinę ataką, kuri, ekspertų teigimu, buvo viena didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Balandžio pabaigoje valstybės įmonės „Infostruktūra“ saugomam Informacinės visuomenės plėtros komiteto serveriui susidūrus su kibernetine ataka nukentėjo keliolikos valstybinių institucijų informacinių technologijų sistemos.
Atakas patyrė Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, didžiosios dalies ministerijų, įvairių valstybinių institucijų, tarp jų – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Centrinės projektų valdymo agentūros tinklalapiai.
Valstybės saugumo departamentas grėsmių ataskaitoje yra įvardijęs, kad didžiausią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui kelia su Rusija susiję kibernetiniai įsibrovėliai, įskaitant Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas.
Prezidentė sakė sutarianti su Vyriausybe, kad 2018 metais Lietuva skirtų 2 proc. bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai.
Visgi šios lėšos turi būti panaudamos skaidriai, pridūrė šalies vadovė.
„Reikės investuoti ir viena iš užduočių Vyriausybės yra skaidrinti procesus, kaip naudojamos lėšos, skirtos gynybai“, – sakė D.Grybauskaitė.
Ji taip pat reiškė paramą ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ketinimams prie Vyriausybės kanceliarijos įsteigti Krizių valdymo centrą, kuris veiktų kilus ekstremalioms situacijoms.
