„Manau, kad norint konsultuotis su žmonėmis, nebūtina rengti referendumo. Tačiau 2004 metais Lietuva buvo surengusi referendumą dėl narystės ES ir mūsų narystės sutartyje įrašyta, kad Lietuva, kai tik bus pasirengusi, įstos į euro zoną. Taigi, tai reiškia, kad mes tai vertiname taip, tarsi tam jau buvo pritarta referendume. Bet, žinoma, reikia paaiškinimų, papildomų paaiškinimų, ypač šioje sudėtingoje padėtyje, ir mums reikia kalbėti su savo žmonėmis“, – interviu portalui euronews.com teigė D.Grybauskaitė, paklausta, ar dėl euro įvedimo šalyje reikia rengti referendumą.
Ji pripažino, kad Lietuvos gyventojai skeptiškai vertina naujos valiutos įvedimą, tačiau teigė, kad litas jau dabar susietas su euru, todėl valstybė turi visus įsipareigojimus, susijusius su euru.
„Žinoma, visuomenė yra susirūpinusi, kad galbūt gali tekti mokėti už šalis, kurios nėra labai drausmingos ir gerai savimi nesirūpina, bet mes esame nedidelė šalis, labai atvira ir liberali ekonomika, de facto jau turinti eurą, nes mūsų valiuta jau yra susieta su euru, mes nesvyruojame... Taigi, de facto turime eurą, bet negalime valdyti savo pinigų politikos, negalime prireikus devalvuoti valiutos, pavyzdžiui, kaip buvo padaryta kitose šalyse. Taigi iš esmės turime visus su euru susijusius įsipareigojimus, bet neturime visų su tuo susijusių teisių“, – sakė prezidentė.
Lietuva siekia eurą įsivesti 2015 metais.
Šiuo metu eurą turi 17 iš 27 ES šalių. Tam, kad galėtų įstoti į eurozoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos. Didžiausia kliūtis Lietuvai yra pernelyg didelė infliacija.
Skolų krizė euro zonoje sumažino visuomenės paramą valiutos keitimui, tačiau valdžia teigia, kad Lietuvai būtų naudinga būti euro zonoje, nes eurą turi svarbiausi jos prekybos partneriai, be to, euras sustiprintų investuotojų pasitikėjimą ir leistų pigiau skolintis rinkose.
Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje.
