Už dokumentų prezidentės vadovaujamai Malonės komisijai ruošimą iki šiol buvo atsakingos Teisės grupės narės Renalda Prėskienienė ir Irena Jonušienė. Tačiau jos tyliai dingo iš prezidentūros darbuotojų sąrašų. Prezidentūros tinklalapyje galima rasti patarėjų ir kitų darbuotojų kontaktus, bet šių specialisčių pavardžių nebėra. Apskritai nenurodyta, kas kuruoja prašymus suteikti malonę.
D.Ulbinaitė: „Specialistės padarė klaidą nurodydamos nusikaltimą, už kurį yra teistas malonės prašantis asmuo“.
Interneto puslapyje valstybe.com dar nurodyta, kad I.Jonušienė yra Prezidentūros Teisės grupės vyriausioji specialistė malonės klausimais, o apie R.Prėskienienę internete nebėra jokios informacijos.
Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė portalą 15min.lt tikino, kad specialistės iš pareigų pasitraukė savo noru.
„Prasidėjus tarnybiniam patikrinimui, abi pripažino savo klaidą ir išėjo iš darbo savo noru“, – teigė D.Ulbinaitė.
Vienos iš specialisčių paskutinė darbo diena buvo pirmadienį, kita išėjo anksčiau.
Išprievartavo kaimynės giminaitę
Kaip portalas 15min.lt jau skelbė, rugsėjo 18-ąją Malonės komisija patenkino penkis iš 84 nuteistųjų prašymų. D.Grybauskaitei buvo rekomenduota tris asmenis atleisti nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, o dviem laisvės atėmimo bausmę sumažinti 2 metais. Be kita ko, buvo pasiūlyta 68-erių A.Isačenką atleisti nuo likusios 2 mėnesių ir 30 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Žiniasklaidai pranešus, kad prezidentė nuo likusios bausmės atleido mažametės prievartautoją, valstybės vadovė reagavo greitai. Sprendimą dėl malonės A.Isačenkai suteikimo teko skubiai atšaukti, nes jis, anot Spaudos tarnybos, „negali būti atleistas nuo likusios bausmės“. Prezidentė pareiškė buvusi suklaidinta – gavo netikslią, ne visą ir klaidinančią informaciją apie šį asmenį bei jo padarytas nusikalstamas veikas.
„Malonės komisijai medžiagą rengiančios kanceliarijos specialistės padarė klaidą nurodydamos nusikaltimą, už kurį yra teistas malonės prašantis asmuo – vietoje „seksualinis prievartavimas“ įrašydamos „turto prievartavimas“. Svarbiausia, kad klaida pastebėta ir ištaisyta laiku, dekretui dėl malonės suteikimo dar neįsigaliojus“, – tuomet BNS sakė D.Ulbinaitė.
Dėl šio atvejo Prezidento kanceliarijoje buvo pradėtas tarnybinis tyrimas.
2005-aisiais A.Isačenka buvo nuteistas už 13-metės išprievartavimą. Nusikaltimą jis įvykdė 2003 m. pabaigoje. Vyras daugiabučio kieme pastvėrė kaimynės giminaitę ir nusitempė į savo butą, kur ją išniekino. Grįžusi į namus mergaitė viską papasakojo mamai.
Po išprievartavimo mergaitei teko keletą savaičių gydytis ligoninėje. Paskui ji dar ilgai lankėsi pas psichologą, nes ėmė bijoti vyrų, tapo nervinga, sutriko miegas.
Malonės gali prašyti ir nuteistieji iki gyvos galvos
Pagal Konstituciją, valstybės vadovas gali suteikti nuteistiesiems malonę, kuri yra humaniškumu grindžiamas individualus, skirtas konkrečiam asmeniui, teisingumo aktas. Jos gali prašyti visi mūsų ir kitų valstybių teismų nuteisti Lietuvos piliečiai.
Malonės aktas nėra teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ginčijantis dokumentas.
Prašančiajam malonės – išimtinio valstybės akto, kuris sušvelnina nuteistųjų dalią, suderina gailestingumą ir teisingumą – gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.
Kaip teigiama president.lt, malonės aktas nėra teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ginčijantis dokumentas. Nors žmogžudžiai, kiti smurtautojai ir nuteistieji iki gyvos galvos vargu ar gali sulaukti malonės, įstatymai leidžia jos prašyti.
Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Kalinių globos draugijos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, prezidento patarėjai teisės klausimais.
Komisijai vadovauja valstybės vadovas, tačiau pagal Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatus komisijos nuomonė dėl malonės teikimo jo nesaisto.
