Jos teigimu, per metus pasistūmėta į priekį kovoje su korupcija, kurią prezidentė įvardijo kaip „skaudžiausią, giliausiai įsišaknijusią ir sunkiausiai gydomą mūsų negalią“.
„Sakoma: tauta turi pažinti savo didvyrius. Tačiau būtina pažinti ir savo niekdarius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius. To reikia, kad apvalytume valstybės tarnybą, kad išguitume iš jos tuos, kurie atėjo ne tarnauti, o prekiauti įstatymais, leidimais, sprendimais ir nuosprendžiais. O baisiausia – žmonių pasitikėjimu valstybe“, – teigė prezidentė.
Vis dėlto, nors, pasak prezidentės, šiemet pavyko atgrasyti nuo kyšininkavimo, tačiau nubausti anksčiau prasižengusių – ne.
„Gerbiu nekaltumo prezumpciją ir vis dėlto drįstu teigti: laisvėje kyšininkų tebėra daugiau negu už grotų. Tą rodo ir specialiųjų tarnybų atlikti tyrimai, ir žmonių, su kuriais dažnai bendrauju, patirtis“, – metiniame pranešime teigė prezidentė.
Prezidentė rado bendrą kalbą su Seimu
Metiniame pranešime prezidentė D.Grybauskaitė dėkojo Seimui už priimtus jos siūlytus įstatymus, įteisinančius rotaciją specialiosiose tarnybose, leidžiančius konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą, prailgintus senaties terminus.
Taip pat teigė, kad Seimas, nors ir privertęs ją 12 priimtų įstatymų vetuoti, visgi tapo supratingesnis ir įsiklausęs į prezidentės veto, tuos įstatymus pataisė.
„Privalėjau užkardyti alkoholio verslo lobistų iniciatyvą, kuria siekta valstybės biudžeto sąskaita alkoholio industrijos magnatų kišenes papildyti šimtu milijonų litų. Lygiai tiek milijonų būtume praradę mes – visuomenė ir valstybė. Teko grąžinti Žemės ir Žemės reformos įstatymus, nes negalėjau leisti rizikuoti visų Lietuvos žmonių turtu. Praėjusią savaitę grąžinau pakartotinai svarstyti ir Miškų įstatymo pataisas. Negalėjau pritarti, kad būtų įteisintos prielaidos neprognozuojamam ir nesuvaldomam miškų niokojimui bei urbanizacijai“, – vardijo prezidentė.
Ji pabrėžė, kad visiems veto Seimas pritarė, todėl prezidentė mano, „kad bendradarbiavimas įmanomas ir buvo vaisingas, nors ne visada lengvas ir greitas“.
Prezidentė žadėjo per šiuos metus imtis ne tik vetuoti jos nuomone kenksmingus Lietuvai įstatymus, bet ir aiškintis, kas tokius įstatymus kūrė.
„Kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuosi jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuosi, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokios įtarimų keliančios nuostatos“, – sakė prezidentė.
Atsigaunant ekonomikai, ragino nepasiduoti populizmui
Kalbėdama apie ekonomiką, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad krizę jau suvaldėme.
„Jau kuris laikas ramiau atsikvėpę džiaugiamės, kad pavyko išvengti finansų griūties. Krizę suvaldėme. Ir dargi daug geriau nei kai kurios Europos senbuvės, euro zonos narės. Tai – gera žinia“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
Anot jos, svarbiausia ne rekordiniai ekonomikos tempai, o jos augimo šaltiniai. Ji pasidžiaugė, kad šiemet jau atsigauna vidaus vartojimas mūsų pačių rinkoje, pradeda atsigauti ekonominiai lūkesčiai.
Prezidentė ragino visus politikus kitąmet, dar labiau atsigaunant ekonomikai, prieš Seimo rinkimus nepasiduoti populizmui.
Laisvėje kyšininkų tebėra daugiau negu už grotų, – sakė D.Grybauskaitė. „Kreipiuosi į politikus: raginu kovoti ne dėl valdžios, o dėl valstybės. Dėl žmonių, kurie ją kuria savo kasdieniniu darbu. Sugrąžinkime pasitikėjimą, sukurkime tvirtą visuomenę. Atsparią korupcijai ir nepakančią melui. Turinčią aiškias vertybes ir mokančią jas ginti. Kurkime Tėvynę, kurios niekas nenorėtų palikti. Tėvynę, kurios ilgimės išvykę ir į kurią skubame sugrįžti“, – prašė prezidentė.
Vyriausybei – kritika už menką pagalbą verslui
Vyriausybę dar šiemet D.Grybauskaitė ragina svarstyti minimalaus darbo užmokesčio kėlimo klausimą.
„Dėl jo turime būti apdairūs, tačiau negalime būti užsispyrę“, – metiniame pranešime teigė ji.
D.Grybauskaitė kalbėdama Seime pripažino atsisakiusi daug kritikos sulaukusio pasiūlymo riboti maisto produktų antkainius ir pareiškė, kad aiškinantis pagrindinių maisto produktų kainų augimą „savo darbą turi atlikti konkurencijos prižiūrėtojai“.
Taip pat prezidentė premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybę ragino nepamiršti atkurti pensijų, reformuoti „Sodrą“, padėti verslui.
„Deja, senokai nieko negirdėjome apie biurokratijos saulėlydžio ir verslo saulėtekio iniciatorių laimėjimus ar bent pasiūlymus. Ne 2020-aisiais ar 2030-aisiais, o būtent dabar, kai ekonomika įgauna potencijos, jai būtinas realus palaikymas. Todėl raginu visas ministerijas, tarnybas ir žinybas inventorizuoti savo darbus, planus, gaires ir strategijas bei rimtai susikaupti šiam darbui“, – kalbėjo prezidentė.
Krizę suvaldėme, – sakė prezidentė. Be to, D.Grybauskaitė ragino susitvarkyti su Šilumos ūkio problemomis ir pradėti statyti suskystintų dujų terminalą. „Užtenka trypčioti vietoje. Tai – neatidėliotina“, – tvirtino D.Grybauskaitė.
Prezidentei itin svarbi atrodo ir Viešųjų pirkimų tarnybos reforma. „Visuomenė ir valstybė turi žinoti, kas ir kodėl perkama už jos pinigus“, – teigė prezidentė.
Teismuose pajudėjo ledai
Prezidentė pripažino, kad pastarojo meto skandalų kontekste teigiamas teismų vertinimas gali atrodyti keistas, tačiau pareiškė: ledai pajudėjo.
Anot jos, prielaidas teigiamiems pokyčiams teismuose sudaro pakeistas Teismų įstatymas, kuriuo į teismų ir teisėjų administracinės veiklos kontrolę gali įsitraukti visuomenė.
Taip pat, D.Grybauskaitės teigimu, nauja teisėjų atrankos tvarka jau papildė teisėjų komandą naujais geros reputacijos žmonėmis ir sumažino teisėjų darbo krūvį.
Prezidentės teigimu, pastaruoju metu Lietuvą krėtę teisėjų elgesio skandalai yra gėdingi, bet jie neužgožia teismuose įvykusių teigiamų permainų.
„Jie neturi mūsų varyti į neviltį. Nes tai – senos šunvotės, ilgai dangstytos klano paslapties šydu, pagaliau pratrūkusios į išorę. Ir tai reiškia – valomės. Tas teikia svarumo mūsų, o ne sistemos uždarumo šalininkų argumentams“, – teigė D.Grybauskaitė.
Pasak valstybės vadovės, kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, korupcinė veika gali egzistuoti tik tol, kol visuomenė tai pakenčia, todėl ji ragino žmones būti nepakantiems bet kokio masto piktnaudžiavimams.
Kultūra ne prabanga
Prezidentės teigimu, optimizmo ir tikėjimo atsigaunant ekonomikai turi rastis ir kitose srityse – kultūroje, švietime, nevyriausybinėje veikloje.
Jos nuomone, Lietuva atkūrusi demokratinę nepriklausomą valstybę kiek primiršo, kad demokratiją reikia ginti kasdien.
„Būtina užtikrinti galimybę skaityti knygas, lankyti muziejus, teatrus, filmus ir koncertus. Kultūra nėra prabanga, kultūra yra mūsų vienybės garantas, be kurios neišgyvens mūsų demokratija, mūsų bendrumas, mūsų tautinė tapatybė, mūsų Lietuva“, – kalbėjo prezidentė.
Pasak jos, pasididžiavimo savo valstybe ir pasitikėjimo savimi bei bendruomeniškumo turėtų būti mokoma mokyklose.
„Švietimo sistema turi ne tik suteikti žinių, bet būti jautri kiekvienam žmogui, kiekvieno individualiems gebėjimams, išugdyti savivertės, bendruomeniškumo, pasididžiavimo savo šalimi jausmus. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi jaustis vertingas ir galintis save realizuoti“, – sakė D.Grybauskaitė.
Tikslas – demokratinė Baltarusija
Šiemet, kitaip nei pernai, prezidentė plačiau aptarė Lietuvos užsienio politiką. Ji tikino, kad artimiausiu metu Lietuvai itin svarbu stiprinti Baltijos jūros šalių regioną.
Prezidentės akimis, pagrindinis šių metų pasiekimas yra tai, kad nuo 2015 metų Lietuva ir Baltijos šalys energetikos srityje nebebus izoliuotos nuo likusios Europos.
„Tai mūsų tikslas, kuris aktyviomis ir Lietuvos pastangomis tapo visos Europos tikslu. Tačiau jam įgyvendinti turime įvykdyti gyvybiškai svarbius jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, kuo skubiausiai pasistatyti suskystintų dujų terminalą“, – kalbėjo prezidentė.
Pasak jos, taip pat svarbu, kad Lietuvai pavyksta Europos sąjungoje rasti sąjungininkių, kurios taip pat mano, jog visi jau vykdomi ir būsimi branduolinių jėgainių projektai turėtų atitikti aukščiausius tarptautinius standartus.
„Šiuos saugumo standartus turi atitikti ir Europos kaimynystėje būsiančios atominės elektrinės, įskaitant ir Lietuvos kaimynines šalis“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
Anot jos, galima pasidžiaugti ir tuo, kad šiemet Baltijos jūros šalių regionui itin svarbūs gynybos planai įtvirtinti naujojoje NATO strategijoje.
„Po septynerių narystės NATO metų turime Baltijos valstybių gynimo planus. Nuosekliomis Lietuvos pastangomis pavyko pasiekti garantijų, jog priešraketinės gynybos srityje Lietuvos interesai nebus pažeisti: NATO šalis ir toliau gins aljansas. Europa nebus dalijama į geografinius sektorius“, – teigė D.Grybauskaitė.
Vertindama Lietuvos santykius su kaimynėmis, valstybės vadovė pažymėjo, kad Lietuvos saugumui svarbi konstruktyvi ir stabili kaimynystė ir bendras strateginių energetikos ir saugumo projektų įgyvendinimas su Lenkija.
„O nepriklausoma Baltarusija – Lietuvos interesas. Visada pasisakiau ir pasisakysiu už dialogo ir bendradarbiavimo su kaimynais metodą. Tačiau tai nereiškia, kad nukreiptas prieš demokratinius principus ir žmogaus teises pažeidžiantis elgesys gali būti toleruojamas“, – kalbėdama apie užsienio politiką, pridūrė prezidentė.
Pernai kalbėjo apie žmogų
Pernykščiame pranešime prezidentė teigė, jog svarbiausia valdžiai atsigręžti į žmogų.
„Jei tikrai siekiame realių permainų valstybėje, turime atsigręžti į aukščiausią vertybę – į žmogų. Šis vertybinis orientyras taikytinas visuotinai – aukščiausiems pareigūnams ir žemiausių grandžių valstybės tarnautojams, o kartu – ir kiekvienam piliečiui“, – pernai sakė valstybės vadovė.
Taip pat pernai prezidentė pabrėžė, kad neišgalėdama būti dosni valstybė turi būti bent jau teisinga. Šalies kunigaikštystes prilyginusi kunigaikštystėms pabrėžė, kad iš jų turi būti išguiti korupcija užsiimantys žmonės, o nelegaliai įgytas turtas – konfiskuotas.
Kritikuodama Vyriausybės darbą, valstybės vadovė tuomet pažymėjo, kad visus sprendimus vertėtų priimti žvelgiant į juos strategiškai.
„Vyriausybės veikla galėtų tapti kryptingesnė, jeigu, išgujus paprotį “stumti„ pavienių ministerijų sumanymus, būtų įdiegta kita tradicija – aptarti juos išsamiai, iš anksto, kolegialiai ir būtinai – strategiškai“, – sakė D.Grybauskaitė.
Mažiausiai dėmesio pernai prezidentė skyrė užsienio politikai. Visa jos kalba tetruko pusę pasisakymui numatyto laiko – kiek daugiau nei 20 min.
Konstitucija šalies vadovui numato pareigą kasmet Seime perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.
Šių metų prezidentės metinį pranešimą galite perskaityti ČIA.
