– Prezidente, Didžiojoje Britanijoje ketvirtadienį vyksta referendumas likti ar ne Europos Sąjungoje. Kaip vienas ar kitas britų sprendimas gali paveikti Lietuvą ir visą ES?
– Sprendimas, kuris bus daromas šiandien, labai svarbus ir jo su nerimu laukia visa Europa. Ir ne tik Europa. Be abejo, mes norime tikėti, kad Didžiosios Britanijos žmonės balsuos labai atsakingai ir apgalvotai ir vis dėlto nuspręs pasilikti Europos šeimoje. Nors išties, kad ir koks būtų balsavimas ir Britanijos žmonių sprendimas, mes turėsime jį gerbti. Svarbiausia išmokti referendumo pamokas ir išgirsti tai, kas svarbu žmonėms – efektyviai spręsti jiems rūpimus klausimus ir atkurti pasitikėjimą ES.
Nors išties, kad ir koks būtų balsavimas ir Britanijos žmonių sprendimas, mes turėsime jį gerbti.
Tačiau, jei bus nuspręsta išstoti iš ES, mes gerbsime šį sprendimą. Staigių pokyčių, be abejo, nebus, derybos pagal procedūras truks beveik dvejus metus, o Didžioji Britanija bet kokiu atveju išliks mums svarbi. Ji išliks mūsų NATO sąjungininke, kuri prisideda stiprinant Baltijos šalių saugumą, ji yra mūsų viena didžiausių ekonomikos partnerių, ji yra septinta Lietuvos eksporto rinka, Didžiojoje Britanijoje gyvena labai daug lietuvių.
Taigi labai tikimės, kad Didžiosios Britanijos žmonės priims atsakingą sprendimą dėl savo šalies ir Europos ateities. O kad ir koks bus rezultatas, priimsime jį su atvira širdimi ir su geranoriškumu.
– Europos Vadovų Taryboje, į kurią vyksite, matyt, tam taip pat bus skiriama daugiausia dėmesio.
– Be jokios abejonės. Labai priklausys nuo konkrečių rezultatų. Jau yra suplanuoti aptarimai, jei rezultatas būtų teigiamas, t. y. jei Britanijos žmonės nuspręstų likti ES. Tuomet mes, žinoma, dėmesį kreipsime į būtinas reformas, nes bet kokiu atveju Europa jau nebus tokia, kokia buvo vakar.
Vien tai, kad taip sudėtingai vyksta diskusijos ne tik Britanijoje, bet ir kitose šalyse, rodo, kad dalis Europos piliečių vis mažiau pasitiki Europos institucijomis. Tai reiškia – reikia, kad Europa keistųsi kartu su gyvenimu, kartu su žmonių poreikiais. Tad bet kokiu atveju reikės kalbėti apie Europos ateitį, apie būtinas reformas, būtinas adaptacijas.
O kiti numatyti klausimai – ir migracijos krizė, ir ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimas, pasiruošimas Varšuvos susitikimui. Taip pat kalbėsime apie naują ES užsienio politikos strategiją, paliesime, žinoma, ir sankcijų Rusijai klausimus. Kaip tik ateina laikas kalbėti apie ekonominius klausimus, tarp jų – Europos Komisijos rekomendacijas šalims narėms. Taigi klausimų suplanuota daug, bet dažniausiai konkrečios situacijos labai pakeičia klausimų tvarką.
Jei Britanijos sprendimas būtų neigiamas, t. y. jei Britanijos žmonės pasirinktų išstoti iš ES, tuomet, žinoma, diduma laiko būtų skirta aptarti pasekmėms, procedūroms ir t. t. Taigi išties laukia intensyvus, sunkus ir atsakingas vadovų susitikimas Briuselyje.
– Seimas šią savaitę priėmė daug diskusijų sulaukusį Darbo kodeksą (DK). Premjeras sako, kad DK naudingas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, profsąjungos – kad tai buvo viena liūdniausių dienų Lietuvos darbuotojams. Dabar viskas jūsų rankose. Kokio sprendimo galima tikėtis?
– Iš to, kaip jūs suformulavote, girdėti, kokia atsakomybė užkrauta ant manęs. Turbūt turėsiu būti darbdavių ir darbuotojų taikytoja. Reikės rasti balansą, nes matyti, kad balansas tarp darbdavių ir darbuotojų socialinio saugumo ir interesų tikrai nebuvo rastas. Iš tiesų DK reformos reikėjo. Taip, Lietuvoje seniai kalbėjome, kad darbo santykiuose turėtų būti lankstesni. Be jokios abejonės, tą tikslą formulavome visi.
Bet turime kalbėti ir apie tai, kad esame tokioje išsivystymo stadijoje, kad viską reikia daryti subalansuotai, t. y. demokratiškai, pirmiausia, kalbant su visais socialiniais partneriais. Deja, atrodo, kad buvo buldozeriu pervažiuota per socialinius partnerius ir kad daugelis sprendimų yra į vienus vartus, t. y. naudingi tik verslui. Nenorėdami antagonizmo ir prieštaravimų, kai iš Seimo gausime visą paketą, tikrai labai įdėmiai svarstysime ir nagrinėsime.
Esu pasirengusi susitikti ir su verslo atstovais, darbdaviais, ir su profsąjungomis, ir su atskirais ekspertais bei specialistais. Mėginsime rasti kompromisą, kuris bent daugmaž atitiktų visų pusių interesus, o svarbiausia – tie interesai yra Lietuvos: svarbu Lietuvos vystymasis, Lietuvos konkurencingumas, bet jokiu būdu neišstumiant Lietuvos žmonių iš Lietuvos, neįvedant papildomų baudžiavinių elementų.
Reikia nepamiršti, kad ir kokie tikslai būtų, turime spręsti pasitarę su visais, t. y. demokratiškai. To dabar pasigendu. Todėl jau šiandien manau, kad naujajame DK yra taisytinų nuostatų. Reikia daugiau socialinių saugiklių, kurie apgintų būtent darbuotojus. Tad mėginsiu to siekti ir rasti kompromisą, gavusi visą paketą.
– Lietuvoje ir kitose šalyse šventė – Joninės. Kur švęsite?
– Džiaugiuosi, kad ketvirtadienį yra graži proga švęsti su Dienos centro ir Laikinosios globos namų vaikais. Kai kurie jų Joninių niekada nėra šventę. Daugiau nei 120 vaikų susirinks būtent prezidentūroje. Mes mėginsime supažindinti juos ir su tradicijomis, Rasų papročiais.
Bus ir etnomuzikologų, kurie mokys tradicinių žaidimų, dainų, šokių. Dalyvaus akcijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai, tokie kaip Algirdas Kaušpėdas, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, Rūta Mikelkevičiūtė, Andrius Tapinas. Pas vaikus atvažiuos „Beatos ledai“. Taigi su visais žmonėmis, norinčiais padėti vaikams, kuriems reikia pagalbos, mėginsime surengti šventę.
Kartu su A.Tapinu prezidentūroje ieškosime lobio, nes su paparčiais pas mus blogiau – tik lobiai. Žmogiškas dėmesys vaikams turbūt ir bus tas paparčio žiedas, kurio kiekvienas taip ieškome. Labai tikiuosi, kad ir vaikams bus linksma, ir visiems bus malonu. O aš esu pasirengusi vaikams kepti dešrainį ir juos pavaišinti tuo, kuo galėsime ir ką turėsime. Tikiuosi taip gražiai ir atšvęsti.
