– Seimas šią savaitę dirba labai intensyviai, daug visko ruošiamasi priimti. Kaip jūs tai vertinate? Panašu, kad ir jums greitai teks priimti, pasirašyti.
– Visus devynerius metus panaši situacija būna. Visada prieš Kalėdas ir prieš vasaros atostogos viskas sumetama į paskutinį poros savaičių laikotarpį. Tada jau skubos tvarka kažkas priimama. Tai nėra naujiena.
Šiuo konkrečiu atveju išties svarbūs keturi ar net penki įstatymai ir jų pataisos, kurios liečia mokesčių reformą, taip pat – krašto apsaugos sistemos, karo tarnybos įstatymo pataisas. Šiuo metu mano žmonės, mano patarėjai, dirba kartu su Finansų ministerija ir Seimu, kartu stebi pataisas ir procesus.
Būsime pasirengę per penktadienį viską peržiūrėti, bent jau tą paketą iš penkių įstatymų. Aš pati asmeniškai šeštadienį taip pat tame dalyvausiu, peržiūrėsiu dar ir pati. Jeigu viskas tvarkoje, šeštadienį pasirašysiu tuos penkis įstatymus, kurie galės įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 d.
– O jeigu bus kažkokių tvarkytinų dalykų?
– Be jokios abejonės tada siūlysiu kitą įsigaliojimo laiką. Jeigu reikės tvarkyti, tuo labiau. Bet, kaip minėjau, mano žmonės dirba kartu, paraleliai ir su Finansų ministerija, ir su Seimu. Mes tikimės, kad bent jau šių įstatymų atžvilgiu nebus didelio poreikio kažką taisyti, nebent būtų padarytos kažkokios klaidos priėmimo metu ketvirtadienį. Jeigu ne, manau, kad viskas gerai. Kitus įstatymai, turiu galvoje ir pensijų reformą, tikrai svarstysiu tik kitą savaitę, nagrinėsime tik kitą savaitę.
– Lietuvoje, ypač Vilniuje, dabar galima matyti daug atvažiavusių užsienyje gyvenančių lietuvių. Sekmadienį vyks didžiulis susitikimas Rotušėje, Dainų šventė. Kitą savaitę neišvengiamai iškils dvigubos pilietybės klausimas. Ką tiems žmonėms, kurie gyvena užsienyje, galima pasakyti? Ar tikėtina, kad kada nors dviguba pilietybė bus priimta?
– Viskas priklauso nuo Lietuvos žmonių. Tai Lietuvos žmonių apsisprendimas. Lietuvos žmonės turės balsuoti referendume.
Manau, kad ieškoma lengvesnių išimčių, kurios praktiškai atvirai prieštarauja Konstitucijai.
Manau, kad Lietuva jau seniai pribrendo padaryti reikiamus sprendimus, nes faktiškai kiekviena šeima paliesta emigracijos. Bet tai turi daryti Lietuvos žmonės, o ne politikai ir jokiu būdu ne lengvinant, iškraipant arba išdarkant mūsų šalies Konstituciją. Žmonės ją priėmė, žmonės ir turi spręsti, kaip ji turi atrodyti.
Palinkėčiau rimtai ruoštis referendumui. Esame tam pribrendę, o, svarbiausia, privalome ir turime pasitikėti savo Lietuvos žmonėmis ir jų sprendimu.
– Referendumas ne už kalnų. Jūsų nuomone, ar apskritai jam ruošiamasi?
– Manau, kad nesiruošiama. Manau, kad ieškoma lengvesnių išimčių, kurios praktiškai atvirai prieštarauja Konstitucijai. Manau, kad tai yra klaida ir politikai turi prisiimti atsakomybę už referendumo organizavimą, už žmonių įtikinėjimą, o ne buldozeriu darkyti Konstitucijos.
– Vykstate į Europos Vadovų Tarybą (EVT). Ketvirtadienį Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Europos Komisija (EK) pasirašys politinį susitarimą dėl elektros tinklų sujungimo su Vidurio Europa. Tai politinis susitarimas. Ar galima sakyti, kad tai jau finišo tiesioji, kad visos pusės sutarė?
– Praktiškai turime patirtį, kai beveik 10 metų diskutavome, kol galiausiai buvo nutiesta jungtis su Švedija. Dabar matome panašią situaciją – net devynerius metus ėjome į šį susitarimą. Taip, galiu tvirtinti, kad tai yra politinio susitarimo pradžia.
Atsistojome ant to kelio, kuris jau ves prie realios sinchronizacijos. Tai yra labai svarbu, nes tame dokumente jau bus įrašoma data, kada tai turi būti padaryta – iki 2025 m. Taip pat, per kur, – per Lenkiją. Be to, yra Europos Komisijos įsipareigojimas, kad [...] pradiniams etapams gausime lėšų.
Dar vienas svarbus dalykas, kad EK yra įpareigojama derėtis su Rusija ir Baltarusija dėl Baltijos šalių atjungimo nuo Rusijos BRELL sistemos. Tai svarbu. Be jokios abejonės, tai turi daryti EK, bendras organas, o ne mes vieni turime būti pastatyti prieš stipresnį derybininką. Tai mūsų nacionalinio saugumo klausimas – kad dar sovietinė sistema negalėtų mums diktuoti nei ekonomikos, nei politikos.
Tai nacionalinio saugumo klausimas, nes tai užtikrins mums ne tik energetinį saugumą ir galimybę savarankiškai rinktis tiekimo kryptis, apsirūpinti energetika, bet tai yra ir politinio saugumo klausimas, nes visada energetiniai instrumentai buvo mūsų kaimynės naudojami politiniams intervencijoms ir įtakai demonstruoti. Manau, kad tai paskutinio rimto etapo pradžia, kai Lietuva taps ir energetiškai, ir ekonomiškai savarankiška po beveik 30 metų.
– Migracijos krizė kiek aprimusi, tačiau tai išlieka opia problema. Apie tai taip pat bus kalbama EVT. Kokia Lietuvos pozicija šiuo klausimu?
– Be jokios abejonės mes bandysime ieškoti bendrų susitarimų, t.y., kad žmonių kontrabandininkai negalėtų vykdyti savo veiklos ir ieškoti naujų kelių į Europą, kaip tai vyksta iki šiol. Kova su nelegalia migracija turi išlikti Europos dėmesio centre.
Bet ta legali migracija, kokia yra ir kokia gali būti pagal Jungtinių Tautų (JT) įvairias konvencijas (esame ir mes, ir visos pasaulio valstybės įsipareigojusios) turės būti [...] vykdoma. Todėl esame pasirengę ir siūlome toliau stiprinti Europos Sąjungos (ES) išorinių sienų apsaugą.
Taip pat pasiūlėme ir mėginame įtikinti kai kurias šalis turėti bendrą sienų kontrolės standartą, kad ES sausumos ir jūros sienų apsaugoje neliktų spragų, kad tai būtų daroma vienodai. Lietuvos ekspertai jau dalyvauja „Frontex“ agentūros darbe, saugant ES išorines sienas.
Kova su nelegalia migracija turi išlikti Europos dėmesio centre.
Džiaugiuosi, kad naujoje finansinėje perspektyvoje bus skiriama dar 30 mlrd. eurų finansinės paramos injekcijų būtent migracijai ir sienų apsaugai. Tai priemonės, kurios labai svarbios.
Konkrečiai ketvirtadienį kalbėsime apie naują ir papildomą Afrikos fondą, bus numatyti 500 mln. eurų. Lietuva taip pat įneš savo indėlį, kad būtų galima užtikrinti tų Afrikos šalių gerovę, humanitarinę pagalbą ir kad tiems žmonėms nebūtų poreikio išvykti.
Taip pat kita kryptis, kitas finansinis paketas – dėl migrantų neperdavimo arba grąžinimo ir susitarimo su Turkija. Lietuva dalyvauja abiejuose projektuose. Tai prisideda prie oficialios arba legalios migracijos suvaldymo.
Tai gerokai pigiau ir efektyviau negu atvėrus sienas praleisti nevaldomą tiek legalią, tiek nelegalią migraciją. Kaip matėme ir mūsų regione, tokių žmonių integravimas labai sudėtingas, jie dažniausiai nelieka Lietuvoje.
– Projektas dėl daugiamečio ES biudžeto taip pat bus svarstomas. Ar Lietuvą visos to projekto eilutės tenkina, ar dar bus deramasi?
– Galiu iš karto pasakyti, kad pirmasis EK projektas visada sukelia didelį nepasitenkinimą visose valstybėse. Mes taip pat nesame patenkinti šiais pasiūlymais, bet derybos tik prasideda, EK išsakė savo poziciją. Kalbėsiu apie tai, kad tiek Baltijos šalių regionui, tiek konkrečiai Lietuvai yra aktualūs trys stambūs pasiūlymų blokai, kurie kol kas netinka, jie nėra logiški.
Sanglaudos lėšų sumažėtų beveik 24 proc. Taip, mes suprantame, kad pasiekėme 75 proc. europinio vidurkio, bet tas sumažėjimas yra pernelyg didelis. Todėl mums reikės tam tikro pereinamojo laikotarpio. Turime idėjų, kurias siūlysime, kaip tai galėtų atrodyti.
Juo labiau, kad 75 proc. ES vidurkio pasiekėme ne tik dėl mūsų geresnio išsivystymo, bet ir dėl statistinio efekto, kai per paskutinius kelerius metus drastiškai sumažėjo mūsų gyventojų skaičius. Vienam gyventojui tada automatiškai likdavo didesnė BVP dalis. Taigi taip nutiko ne dėl turtingumo, o dėl to, kad turime daug išvykusių žmonių. Išties yra daug faktorių, kurie tikrai bus naudojami kaip argumentas, jog taip drastiškai struktūriniai fondai mums negali mažėti.
Taip pat svarbus žemės ūkis. Dar 2013 m. Europos Taryba priėmė sprendimą [...], kad Lietuvai iki 2020 m. pabaigos bus užtikrinti 196 eurai tiesioginių išmokų, o dabar matome, kad tas įsipareigojimas ir tas sprendimas nėra vykdomas. Naujoji perspektyva skaičiuojama jau nuo to mažesnio lygio. Tai, manau, yra absoliutus nesusipratimas ir klaida.
Be jokios abejonės, mes turėsime grįžti ir priminti, kad visi įsipareigojimai ir sprendimai Europos Taryboje, kurie buvo priimti vienbalsiai, turi būti įgyvendinami, vykdomi ir tik nuo to lygio galima kalbėti apie naują finansinę perspektyvą ir tiesiogines išmokas Lietuvai.
Trečias problemų blokas – strateginiai projektai. Mums visada svarbi Ignalinos uždarymo dalis, nes dabar siūloma tam tikra pinigų suma. Gerai, kad tai atskiroje eilutėje, bet bendro finansavimo lygmenys ne visai mums suprantami.
Taip pat tikimės, kad ir naujoje perspektyvoje nuo 2021 m. visos trys Baltijos šalys gaus finansavimą ir elektros tinklų sinchronizacijai, ir „Rail Baltica“ projektui, ir kitiems strateginiams projektams.
– Dar vienas klausimas – ES gynyba. Tam tikra prasme didėja transatlantinė įtampa. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad kitos šalys gynybai skiria nepakankamai finansų. Bus svarstoma, kiek ES pati gali apsiginti. Tai kokios tos galimybės?
– Tai, kad Europa vis daugiau skiria dėmesio savo gynybinėms ir saugumo pajėgoms, yra labai svarbu. Tai ne tik ta tiesioginė karinė gynyba, bet taip pat ir nauji iššūkiai – kibernetinis saugumas, informacinis saugumas.
Lietuva pasiūlė ES sukurti kibernetinio greitojo reagavimo pajėgas. Ką tik šią savaitę pasirašytas politinis susitarimas tarp šešių šalių. Dar trys prisijungs metų pabaigoje. Tai reiškia, kad prasideda realūs darbai ir mūsų pasiūlymas yra priimtinas. Manau, jis duos teigiamą ir tikrai gerą rezultatą.
Taip pat Europa imasi karinio Šengeno kūrimo dėl karinio mobilumo skatinimo. Tam bus skirta beveik 7 mlrd. eurų naujoje perspektyvoje, o, pavyzdžiui, saugumui užtikrinti apskritai bus skiriama iki 25 mlrd. eurų. Tai, be jokios abejonės, bus naudinga mūsų regionui.
Bet tai dar ne ta gynyba, apie kurią galima kalbėti, kad lėšų užteks. Vis tiek negalime ignoruoti ir dubliuoti ar prieš pastatyti NATO Europoje kuriamo saugumo skėčio ir pačios Europos pastangų. Europa daugiau investuoja į mokslinius tyrimus, į kibernetinio saugumo, informacinio saugumo, karinio mobilumo klausimus.
[...] Tas įsipareigojimas, kuris yra ant mūsų visų pečių, apginti bet kurią bėdą NATO teritorijos, jeigu būtų iškilusi grėsmė, išlieka. Tos sutarties niekas nepanaikino ir nenaikina. Aš tiesiog džiaugiuosi, kad tas įsipareigojimas ne dubliuos NATO, bet, iškilus papildomiems, naujiems, modernesniems ir daug agresyvesniems iššūkiams (nekonvencinės priemonės, ypač kibernetinio daugumo srityje) ES investuos daugiau ir kad tai bus daroma greičiau, su didesnėmis finansinėmis galimybėmis.
Pagal LRT RADIJO laidą „Ryto garsai“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
