Taip ji kalbėjo opoziciniams socialdemokratams nepritariant gynybos finansavimo didinimui ir raginant užuot didinus asignavimus krašto apsaugai daugiau pinigų skirti socialinei sričiai.
Tuo tarpu D.Grybauskaitė tvirtina, kad parlamentinių partijų siekis 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto skiriamų gynybai pasiekti iki 2030 metų yra „iš tiesų protingas laikotarpis“.
„Tai iš tiesų protingas laikotarpis, kuris neturi būti priešinamas kitiems poreikiams valstybės, o tos partijos, kurios mėgina supriešinti gynybą su socialinių reikmių poreikiais, elgiasi negražiai ir neatsakingai“, – žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė.
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas antradienį pranešė, kad jo partija nepasirašys šiuo metu svarstomo parlamentinių partijų susitarimo dėl artimiausio dešimtmečio gynybos politikos, jeigu ten bus nurodytas minimas krašto apsaugos finansavimo augimas.
Su parlamentinių partijų atstovais susitikęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad susitarimas gali būti pasirašytas rugsėjį.
Dokumento projekte taip pat numatoma, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę būtų priimti 2022 metais.
Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padėtų užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.
Naujausias partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.
