Generalinė prokuratūra apie šį korupcijos skandalą surengė spaudos konferenciją, kur dalyvavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.
Įtariama, kad už parankius teisėjų sprendimus buvo žadėti ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Tyrimo duomenimis, sutartų kyšių suma siekė 400 tūkst. eurų.
Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu – įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Tarp sulaikytųjų yra ir 5 advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas (praktikuojantis Klaipėdoje).
Taip pat sulaikytas LAT teisėjo padėjėjas, teisininkai ir kiti asmenys. Iš viso sulaikyti 26 asmenys.
Kol kas neskelbiama, ar bus kreipiamasi dėl įtariamųjų suėmimo. Teisėsauga turi 48 valandas atlikti pirminius tyrimo veiksmus.
Korupcijos tinklas
Generalinio prokuroro sprendimu, dėl šių veikų, atskleidžiančių teismus ir advokatūrą apimantį korupcinį tinklą, pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.
Kaip kalbėjo Ž.Bartkus, visas korupcijos tinklas buvo susijęs. „Galėčiau įvardinti, kad tyrimo metu neužfiksavome nė vieno atvejo, kad būtų naujai į korupciją įtraukiamas teisėjas. Pats mažiausias teisėjo stažas buvo 24 metai, didžiausias – 37 metai“, – kalbėjo STT vadas.
Galėčiau įvardinti, kad tyrimo metu neužfiksavome nė vieno atvejo, kad būtų naujai į korupciją įtraukiamas teisėjas.
Anot STT vado, šiuo metu vyksta didžiausia operacija tarnybos istorijoje, joje dalyvauja apie 100 pareigūnų.
Bylų spektras, kurias galbūt palietė korupciniai susitarimai – labai platus. Tai ir baudžiamosios, ir civilinės bylos, kai kurios jų susijusios su organizuotu nusikalstamumu. Kalbama ir apie sprendimus dėl kardomųjų priemonių skyrimo, ir dėl paleidimo iš įkalinimo įstaigų.
„Tai ir mūsų tarnybos tirtos korupcijos bylos, ir kitos bylos, sukėlusios didelį rezonansą visuomenėje“, – užsiminė Ž.Bartkus.
Kol kas neatskleidžiama, kiek laiko buvo stebėti teisėjai ir kokia tyrimo apimtis.
Peržiūrės bylas
Anot E.Pašilio, teks peržiūrėti nemažai bylose priimtų sprendimų, tačiau kokia apimtimi tą reiks padaryti, kol kas neaišku.
„Bus užduotis peržiūrėti teisėjų nagrinėtas bylas, – sakė jis. – Mes negalime pasakyti, kokios apimties tai yra peržiūrėjimas, matome, kad tai tikrai reikės daryti. Bet kažkokia dalis bus peržiūrėta, nes tai liečia konkrečius asmenis, konkrečius likimus, nuosprendžius sudėtingose bylose.“
Užsiminta, kad viena iš rezonansinių bylų – Vijūnėlės dvaro istorija. Nors buvo priimtas sprendimas jį nugriauti, jis kol kas neįvykdytas.
Pasiteiravus, ar Druskininkų meras Ričardas Malinauskas yra tarp įtariamųjų, Ž.Bartkus atsakė neigiamai, bet tik todėl, kad jis turi teisinį imunitetą. Anot jo, bus kreipiamasi su prašymu patraukti Druskininkų merą atsakomybėn.
„Byloje kaip ir priimtas sprendimas, kad dvaras turi būti nugriautas, bet žinome, kad dvaras iki šiol stovi ir nematomoje gyvenimo pusėje vyksta korupciniai susitarimai, kad sprendimas būtų pakeistas, kad būtų rasti kiti sprendimai, ir suinteresuoti asmenys pasiektų savo tikslą“, – žurnalistams sakė Ž.Bartkus.
Žala – milžiniška
Generalinis prokuroras E.Pašilis pabrėžia, kad šis atvejis yra išskirtinis ne tik dėl korupcijos masto ar kyšių dydžių, bet dėl pasekmių visai visuomenei.
„Korupcija, kyšininkavimas, prekyba poveikiu siekiant kažkam palankių neteisėtų sprendimų verčia kalbėti ne tik apie tą žalą, kurią galima nustatyti suskaičiavus gautų kyšių sumas. Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas, – sakė E.Pašilis. – Tai prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu. Todėl gavus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo galimas tik vienas sprendimas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti į visus klausimus.“
Paminėta, kad dėl šio skandalo nereikia prarasti pasitikėjimo visa teismų sistema, nes Lietuvoje tikrai yra sąžiningų teisėjų.
„Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai. Lietuvoje turi būti užtikrinamas skaidrus teisingumo vykdymas – tai, visų pirma, mūsų visų pilietinė pareiga, teisinės valstybės pamatas“, – sako STT direktorius Ž.Bartkus.
Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai.
Neliečiamybę naikino prezidentė
Pagal Lietuvos Konstituciją, teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą.
Leisdama patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn prezidentė pabrėžė, kad nors teismai gerokai atsinaujino, įsisenėjusių įpročių likučiai vis dar kenkia pasitikėjimui teisingumu, todėl būtina apsivalyti iki galo. Kova su korupcija ir teismų skaidrinimas buvo kertinis abiejų prezidentės kadencijų prioritetas.
„Kova su korupcija ir teismų skaidrinimas buvo kertinis mano abiejų prezidentavimo kadencijų prioritetas. Nors teismai gerokai atsinaujino, įsisenėjusių įpročių likučiai vis dar kenkia pasitikėjimui teisingumu“, – savo sprendimą komentavo D.Grybauskaitė.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja speciali Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus penkių prokurorų grupė. Vadovaujantis Prokuratūros įstatyme nustatytais kriterijais trims Generalinės prokuratūros ONKTD prokurorams suteiktas specialiojo prokuroro statusas.
Vilniaus apygardos teismo vadovė: korupcijos tyrimas supurtė visą teismų sistemą
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė sako, kad teisėjų korupcijos tyrimas supurtė visą teismų sistemą.
Pasak jos, po pasirodžiusios informacijos apie aštuonis teisėjus apimantį tyrimą „iškilo labai rimtų klausimų“ apie teisėjo moralę.
„Mūsų teismų bendruomenės prioritetas yra nepakantumas korupcijai ir teisėjo vardo žeminimui, todėl tokia informacija, kuri mus pasiekė iš žiniasklaidos, tikrai supurtė visą teismų sistemą“, – BNS trečiadienį sakė teismo vadovė.
„Teisingumui užtikrinti svarbu ne tik įstatymo raidė, bet ir teisėjo moralė, ir šiandien mums iškilo labai rimtų klausimų. Žiūrėsime, stebėsime situaciją, tačiau bet kokiu atveju pagrindinis prioritetas išliks nepakantumas korupcijai“, – pridūrė ji.
Advokatūra susirūpinusi
Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis sako, kad advokatūra yra susirūpinusi dėl pranešimų, jog prokuratūra tiria teismus ir advokatūrą apimantį korupcinį tinklą.
Pasak jo, jei įtarimai pasitvirtins, tai stipriai supurtys visą teisinę sistemą.
„Esame susirūpinę, advokatūra stebi procesą, ji nėra tolerantiška, jeigu advokatas yra įvykdęs neteisėtus veiksmus. Tai tikrai supurtanti informacija, viešai pateikta dėl teisėjų. Jeigu įtarimai pasitvirtins, tai bus vienas iš didžiausių teisinės sistemos supurtymų“, – BNS sakė M.Kukaitis.
Papildomai Lietuvos advokatūra praneša esanti susirūpinusi ir atidžiai stebi vykstančius procesus.
„Kol kas žinome tik tiek, kiek yra paskelbta viešojoje erdvėje. Laukiame, kol teisėsauga ir advokatai, prieš kuriuos galimai pradėtas ikiteisminis tyrimas, pateiks daugiau informacijos. Visų pirma, Lietuvos advokatūra vadovaujasi pamatiniu konstituciniu principu – nekaltumo prezumpcija, taikomu kiekvienam asmeniui. Visi esame matę ne vieną garsiai prasidėjusį ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau buvo tyliai nutrauktas. Minimi asmenys yra nekalti, kol nėra įrodoma priešingai.
Manome, kad bylos rezultatas – tai ne skambus pranešimas apie tyrimo pradžią, o tik galutinis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Svarbu paminėti, kad bet kokie advokato neteisėti veiksmai yra nesuderinami su advokato profesine veikla ir negali būti toleruojami. Visai advokatų bendruomenei būtų skaudu, jei advokatas būtų taip šiurkščiai pamynęs esminius advokato veiklos ir etikos principus“, – praneša advokatūra.
Teisėjų tarybos pirmininkas: be galo sunki diena
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas sakė, kad ši diena be galo sunki ir sudėtinga.
„Šioje situacijoje nelabai gali būti komentarų, – sunkiai žodžius rinko jis. – Tai labai skaudžiai palietė teismų bendruomenę. Noriu patikinti, kad teismuose dirba, kol neįrodyta, sąžiningi ir teisingi teisėjai.“
Jis ragino vis dar dirbančius teisėjus ir toliau atsakingai atlikti savo pareigas. Paklausus, ar yra kokių saugiklių, išskyrus teisėjo sąžinę, užtikrinti, kad jie neimtų kyšių, A.Valantinas kalbėjo apie griežtą atranką.
Aukščiausiojo teismo pirmininkas Rimvydas Norkus sakė, kad sulaikytas teisėjas Egidijus Laužikas dirba ties 20 bylų. Jis tikino, kad prie teisėsaugos minimos Vijūnėlės dvaro bylos teisėjas nedirbo.
„Yra byla, susijusi su Vijūnėlės dvaru. Kai 2017 m. birželį LAT priėmė sprendimą griauti dvaro pastatus, kolega nedalyvavo šios bylos nagrinėjime. Šiuo metu LAT yra kita byla, su tuo pačiu aspektu, keliamas klausimas, ar nereikėtų keisti sprendimo vykdymo tvarką. Šiuo metu kasacinis skundas priimtas LAT. Vėlgi, šis teisėjas nedirba su šiuo skundu“, – kalbėjo jis.
R.Norkus tvirtino, kad toliau bus tobulinamos teisėjų atrankos procedūros, siekiant užtikrinti, kad tokie atvejai nepasikartotų.
15min primena, kad 2018 m. lapkritį teisėjas E.Laužikas dalyvavo naujojo Teisėjų tarybos pirmininko rinkimuose.
Minėtas teisėjas surinko 9 kolegų balsus tik po atkaklios kovos nusileido šiuo metu Teisėjų tarybai pirmininkaujančiam A.Valantinui (gavo 12 balsų).
Teisėjų taryba yra iš 23 teisėjų sudaryta vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, sprendžianti įvairius svarbiausius teisėjų bendruomenės klausimus.
