„Turėčiau būti objektyvi, kad koalicija yra sudėtinga ir netgi įvykdyti šiuos uždavinius (suskystintų dujų terminalo statybos pabaiga – BNS) šiai koalicijai yra nelengva. Kai aš skyriau premjerą, formulavau jam dvi pagrindines užduotis: būtent užbaigti jau pradėtą suskystintų dujų terminalo statybą ir pasiruošti euro įvedimui – šitie du strateginiai uždaviniai yra padaryti. Na, o dėl labiau ambicingų tikslų – jūs teisus, turbūt tikėtis daug nereikėtų“, – paklausta, ar dabartinė koalicija pajėgi imtis naujų projektų, sakė D.Grybauskaitė.
Matome klaidas, matome intelektinio potencialo stoką
Jos teigimu, didele problema yra intelektinio potencialo stoka.
„Matome klaidas, matome intelektinio potencialo stoką, kai, pavyzdžiui, mėginama už 5 mln. litų gauti reformos paketą nežinia kur, nežinia pas ką ir finale pasirodo, kad valstybės institucijos nesugeba pačios tokių idėjų generuoti. Tai išties daug tikėtis, ypač kai liko apie porą metų iki kitų Seimo rinkimų, turbūt nereikėtų. Reikia užbaigti tuos projektus, kurie yra pradėti – tai jungtys ir elektros, ir dujų“, – kalbėjo prezidentė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui šį mėnesį buvo pristatytas mokslininkų parengtas Lietuvos socialinio modelio sukūrimo projektas, kainavęs 5 mln. litų. Jis apima užimtumą, darbo santykių reglamentavimą ir socialinio draudimą.
Rusijos sankcijos Lietuvos ekonomikos nepaveikė
D.Grybauskaitė taip pat teigė, kad Rusijos pritaikytos sankcijos Lietuvos ekonomikos nepaveikė, tačiau paminėjo, kad išorinės grėsmės Lietuvai išliks ir kitais metais.
„Sankcijos, kurios buvo pritaikytos iš Rusijos pusės mums, Europos Sąjungai, kol kas rimtai mūsų ekonomikos nepaveikė ir nepaveiks, mūsų verslas jau praktiškai sugebėjo prisitaikyti prie naujų iššūkų ir mūsų centrinis bankas prognozuoja, kad 2015 metais ekonomika augs apie 3,1 procento, o tai yra labai nemažai, turint galvoje, kad Vakarų Europos ekonomikos ir eurozonos ekonomika yra gerokai lėtėjanti“, – kalbėjo prezidentė.
Sankcijos, kurios buvo pritaikytos iš Rusijos pusės mums, Europos Sąjungai, kol kas rimtai mūsų ekonomikos nepaveikė ir nepaveiks
Ji tvirtino, kad euras kitais metais padidins pasitikėjimą Lietuva, o vieninteliai pavojai gali kilti ne iš vidaus, bet iš išorės veiksnių.
„Esu įsitikinusi, kad pasitikėjimas Lietuva didės ir dėl euro įvedimo. Mažiau mums kainuos ir skolinimasis, ir investicijos ateis. Taigi, aš matau kol kas vidinių priežasčių prasme tik pozityvą: energetinis mūsų kabelis su Švedija, elektros tiltas, taip pat kitų metų pabaigoje turi būti užbaigtas. Taigi, mes ir toliau tęiame savo valstybės stiprinimą, klojame ir toliau stabilaus augimo pamatus ir tai tikrai yra gera tendencija. Be jokios abejonės, išorinių grėsmių faktoriai išlieka, bet mes žinome, maždaug nujaučiame, ko tikėtis ir tam ruošiamės“, – sakė D.Grybauskaitė.
Dialogas galimas tik Ukrainai atstačius vientisumą
Kalbėdama apie įvykius Ukrainoje, D.Grybauskaitė teigė, kad nors niekas nelinki Rusijai blogo, dialogas yra galimas tik tada, kai Ukraina atstatys savo teritorinį vientisumą.
„Bėda iš tiesų yra visų: kai prasideda kariniai veiksmai, kai prasideda įtampos ir kai viena ar kita šalis pradeda elgtis agresyviai kitos šalies, kaimynės, atžvilgiu – tai yra bėda. Ir aišku, kad jeigu viena šalis jaučiasi nesaugiai ir mėgina tą savo nesaugumą išpilti per savo agresijos padidėjimą, per teritorijos aneksavimą, per karus, be jokios abejonės – tai bėda visiems. Ir kaimynas alkanas ir piktas be abejo yra blogai, todėl bet kokie sunkumai, kurie prasideda pas mūsų kaimynus – ir ne tiktai Rusijoje, Baltarusijoje – tai neramina. Ir tikrai niekas nelinki blogo mūsų kaimynams ir toms šalims, bet Europa ir mes esame pasirengę visada palikti duris atviras dialogui. Bet dialogas galimas tik tada, kai agresija baigsis ir kai Ukraina atstatys savo teritorinį vientisumą“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Paklausta, kaip regi Ukrainos ateitį, prezidentė sakė, kad šią šalį dabar svarbu pradėti kurti iš naujo ir orientuoti į Vakarus, o Europos Sąjungai – jai padėti tai padaryti.
„Pati Ukraina apsisprendė būtent savo žmonių balsavimu gatvėse – būtent Ukrainos žmonės pasako šalį į Vakarus, Vyriausybė tą mėgina daryti, bet tai yra ilgas, skausmingas ir labai sudėtingas kelias. Bet Europos Sąjunga ir mes, Lietuva, esame pasirengę šiai tautai padėti, nes šiandieną Ukraina kovoja ne tik už save ir ne tik už savo teritorinį vientisumą, ne tik už savo laisvę, bet už visos Europos laisvę – už mūsų taip pat. Todėl yra daug pigiau ir mums naudingiau padėti Ukrainai dabar negu vėliau tai daryti galbūt net ir savo šalies teritorijoje“, – sakė Lietuvos prezidentė.
