„Jeigu tai bus tik pasidalinimas (postų tarp) politinių partijų, tai gerokas nuėjimas į šoną nuo europinių sutarčių ir taip Europos Vadovų Tarybos vaidmuo tiesiog pačių vadovų rankomis yra mažinamas“, – žurnalistams Briuselyje sakė D.Grybauskaitė.
ES šalių vadovai ketvirtadienio vakarą turėtų diskutuoti apie tai, kam turėtų atitekti Europos Komisijos pirmininko, bendrijos užsienio politikos vadovo ir kiti postai.
Valstybių lyderiai siekia kontroliuoti paskyrimų procesą ir dalijant aukščiausius postus išlaikyti balansą tarp vyrų ir moterų, Rytų ir Vakarų, mažųjų ir didžiųjų bloko valstybių.
D.Grybauskaitė sakė, kad leidus dėl postų derėtis tik didžiausioms Europos Parlamento frakcijoms „šis balansas dabar visiškai neišlaikomas“.
Diskusijas Europos Vadovų Taryboje sunkina tai, kad net kelioms europinėms politinėms šeimoms atstovaujantys vadovai gali vetuoti Europos Komisijos vadovo teikimą Europos Parlamentui. Dėl šios kandidatūros nesutaria ir dvi ES milžinės Prancūzija ir Vokietija.
Tačiau papildomos sumaišties kelia ir tai, kad dėl savo kandidato vadovauti Europos Komisijai nesutaria ir koaliciją Europos Parlamente formuojančios keturios frakcijos.
D.Grybauskaitė teigė, kad prieš derybas dėl postų ketvirtadienį „tos nežinios ir to chaoso“ yra tiek pat, kiek buvo iki šiol.
Vienas iš galimų kandidatų vadovauti Europos Komisijai yra europarlamentaras konservatorius iš Bavarijos Manfredas Weberis, vadovaujantis daugiausiai vietų parlamente gavusios Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai.
Tačiau jam nepavyko palenkti į savo pusę olando Franso Timmermanso Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) ar liberalų frakcijos „Atnaujinkime Europą“, palaikančios konkurencijos komisarę iš Danijos Margrethe Vestager.
Galutinei kandidatūrai turi pritarti mažiausiai 21 iš 28 Bendrijos šalių lyderių ir dauguma 751 vietą turinčio Europos Parlamento narių.
