Seimui atleidus buvusį LAT pirmininką Vytautą Greičių, Konstitucija įpareigoja prezidentę teikti Seimui naują kandidatūrą. Pagal įstatymą, LAT pirmininku gali tapti vienas iš šio teismo teisėjų.
„Prezidentė D.Grybauskaitė kreipėsi į visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kurie yra potencialūs kandidatai užimti LAT pirmininko postą, ir pakvietė visus aktyviai dalyvauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko kandidatūros atrankoje“, – pirmadienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.
Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė yra sakiusi, jog tikimasi, kad LAT pirmininkas bus paskirtas per porą mėnesių, skaičiuojant nuo rugsėjo pradžios.Anot pranešimo, prezidentė tikisi kiekvieno LAT teisėjo ryžto bei atsakomybės ir kviečia visus teisėjus iki rugsėjo 10 dienos pateikti ne tik išsamius savo veiklos aprašymus ir biografijas, bet ir požiūrį į esmines teismų sistemos problemas, LAT statusą bei šio teismo pirmininko vaidmenį tobulinant teismų darbą.
Skirdama ir teikdama teisėjus, išskirtinį dėmesį D.Grybauskaitė žada skirti ne tik kandidatų profesiniams gebėjimams, bet ir jų padorumui, moralei bei garbei. LAT pirmininko kandidatūrai keliamus reikalavimus prezidentė žada aptarti ir su Seimo frakcijų vadovais.
Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė BNS yra sakiusi, jog tikimasi, kad LAT pirmininkas bus paskirtas per porą mėnesių, skaičiuojant nuo rugsėjo pradžios.
Seimas liepos pabaigoje po metų delsimo galiausiai pritarė V.Greičiaus atleidimui iš LAT pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai. Remiantis įstatymu, laikinai LAT pirmininko pareigas eina LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus LAT pirmininku skirti siūlė šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus vadovą Joną Prapiestį, tačiau ši kandidatūra sulaukė nemažai pasipriešinimo dėl tariamo koncerno EBSW neteisėtos veiklos toleravimo, kai J.Prapiestis 1992–1996 metais buvo teisingumo ministras. Šiuos priekaištus J.Prapiestis vadina visiškai nepagrįstais.
Praėjusios kadencijos Seimas du kartus balsavo ir du kartus atmetė prezidento dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo iš LAT vadovo pareigų.
V.Adamkus buvo pasirašęs trečiąjį dekretą dėl LAT pirmininko atleidimo, jam po pateikimo pritarta, liko svarstymo ir priėmimo stadijos. Tačiau į Seimo salę nutarimo projektas ilgai negrįžo.
Prezidentas tuomet kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydamas išaiškinti, ar Seimas neturi pareigos atleisti teismo vadovo pasibaigus kadencijai. KT paskelbė, kad Seimas privalo tai padaryti, ir jokios aplinkybės nepateisina kitokio sprendimo.
