Anot Prezidentūros, šalies vadovė susitikime pareiškė, kad Europos Komisijos pateiktas pirminis pasiūlymas dėl 2021–2027 metų ES biudžeto „nėra priimtinas nei Lietuvai, nei daugeliui kitų ES valstybių narių“.
„Lietuvos interesas užtikrinti, kad ES finansinės išmokos atitiktų šalių narių išsivystymo lygį ir panaikintų tarp jų egzistuojančius ekonominius bei socialinius skirtumus“, – teigiama pranešime.
Lietuva labiausiai kritikuoja planus šiame biudžete nenumatyti pinigų išmokų visiems ES žemdirbiams suvienodinimui ir mažinti šaliai skiriamas sanglaudos, kaimo plėtros lėšas.
Prezidentė su ES valstybių ambasadoriais taip pat aptarė migracijos klausimus. Bendrijoje pastaruoju metu tvyro įtampa dėl nesutarimų, kaip pažaboti nelegalių migrantų atvykimą į Europą.
D.Grybauskaitė paragino ES stiprinti išorinių sienų apsaugą, padėti nelegalios migracijos kilmės šalims už bendrijos ribų ir gerinti nelegalių migrantų grąžinimą į jų gimtąsias šalis.
„Lietuva pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama sukurti bendrus išorės sienų standartus ir panaikinti esamas spragas“, – teigia Prezidentūra.
Susitikime kalbėta ir apie ES bendradarbiavimo stiprinimą su NATO. Pasak D.Grybauskaitės, ES turi sukurti papildomą pridėtinę vertę Aljansui ten, kur įmanoma tai padaryti nedubliuojant NATO funkcijų.
Lietuvos iniciatyva šešios ES šalys šią savaitę sutarė kurti Europos greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.
Prezidentūra nurodė, kad Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja Nyderlandų vadovaujamame karinio mobilumo projekte ir iš naujo ES biudžeto tikisi užsitikrinti 430 mln. eurų paramą fiksuotomis kainomis karinio mobilumo projektams. Suma fiksuotomis kainomis pateikiama neatsižvelgiant į infliacijos prognozes.
Karinio mobilumo projektai apima civilinės infrastruktūros, tokios kaip geležinkeliai, keliai ar viadukai, pritaikymą ir karinėms reikmėms.
Prezidentės susitikimas su ES šalių ambasadoriais vyko prieš ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį.
