Ž.Vaičiūnas aiškino su prezidente nesikalbėjęs apie galimybę Energetikos ministeriją prijungti prie kitos. Klausiamas, ar ateina ministerijos uždaryti, kandidatas į energetikos ministro postą, tikino, kad kol kas apie tai kalbėti anksti.
Turime strateginius tikslus ir reikia jų šviesoje vertinti, ar uždarymas, prijungimas, integracija turėtų kažkokios pozityvios įtakos. Čia atviras klausimas.
„Kol kas esu kandidatas į šį postą ministro ir dėl ministerijos uždarymo reikia žiūrėti plačiau. Tai yra kompleksinis klausimas visos viešojo sektoriaus reformos. Dabar atsakyti į šį klausimą nesu pasiruošęs, nes reikia pirmiausia įvertinti strateginius tikslus, jų įgyvendinimo galimybes, o formos klausimas yra antraeilis“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Pasak jo, apie terminą, kuriam eina dirbti ministru, nekalbėta ir su kartu dirbti pakvietusiu paskirtuoju premjeru Sauliumi Skverneliu.
„Ne, šiuo klausimu nebuvo kalbama. Kaip minėjau, jeigu būsiu paskirtas ministru, kalbėsimės detaliai, kokios yra galimybės, kokios formos. Nereikėtų, kaip sakoma patarlėje, statyti vežimo prieš arklį. Tam bus laikas“, – teigė kandidatas.
Klausiamas, kokia jo asmeninė nuomonė dėl ministerijos uždarymo, Ž.Vaičiūnas kalbėjo apie tai, jog svarbiausi turi būti strateginiai tikslai.
„Turime strateginius tikslus ir reikia jų šviesoje vertinti, ar uždarymas, prijungimas, integracija turėtų kažkokios pozityvios įtakos. Čia atviras klausimas. Negaliu atsakyti nei „taip“, nei „ne“ šiandien“, – sakė jis.
Tikslas – atsijungti nuo rusiško tinklo
Ž.Vaičiūnas tikino, kad pagrindinis strateginis Energetikos ministerijos tikslas yra Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimas.
„Čia turime du svarbiausius tikslus – tai yra Baltijos šalių ir Lietuvos elektros tinklų sinchronizacija su europiniais tinklais. Šiuo metu turime sujungtas rinkas, bet pati sistema mūsų priklauso dar rusiškajai sistemai ir tinklus turime integruoti į europinę sistemą. Svarbu šį strateginį projektą paversti konkrečiais projektais, kad kaip įmanoma greičiau atsijungtume nuo rusiškos sistemos“, – sakė jis.
Kol kas, pasak Ž.Vaičiūno, atlikti tyrimai rodo, jog sinchronizacija turėtų vykti per Lenkiją ir būti baigta iki 2025-ųjų metų.
Be to, pasak kandidato, ministerijai teks kovoti su nesaugios Astravo atominės elektrinės statybomis Baltarusijoje.
„Dabartinė situacija yra tokia, kad ši elektrinė statoma neskaidriai. Tokia negali tęstis. Turime visais būdais mobilizuoti tarptautines pastangas užtikrinant, kad ši elektrinė nepradėtų veikti, o jei pradės veikti, reikia visomis galimybės siekti užtikrinti, kad ji būtų saugi“, – teigė Ž.Vaičiūnas.
Kandidatas į energetikos ministrus pats dirbo Visagino AE projekto įgyvendinimo komitete, 2012 metais savo parašu parafavo sutartį su Japonijos energetikos korporacija „Hitachi“, kuri turėjo tapti strategine investuotoja į Visagino atominės elektrinės projektą.
Tačiau dabar eina dirbti į kategoriškai prieš branduolinę energetiką pasisakančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos buriamą Vyriausybę. Ž.Vaičiūnas aiškina, kad tokį sprendimą lemia pasikeitusios aplinkybės. Esą atominės elektrinės Lietuvai dabar jau reikia nebe taip smarkiai.
„Dėl Visagino atominės elektrinės yra pasisakęs dabartinis ministras. Siūlomose strateginėse kryptyse yra numatyta šį projektą įšaldyti. Savo kadencijos metu kažkokių kitų žingsnių neplanuoju. Apskritai situacija šiuo metu yra pasikeitusi. Mes turime jungtis su Švedija, Lenkija. Energetinį saugumą galime užtikrinti šiais būdais. Taip pat jau dvejus metus turime veikiantį suskystintų dujų terminalą, taigi situacija yra šiek tiek kita. Žinoma, vietinės generacijos klausimas yra svarbus. Šalia jungčių mes turime užtikrinti ir pakankamą vietinę generaciją, tačiau dėl būdų ir priemonių spręsime tada, kai bus Vyriausybės programa“, – sakė jis.
Energetikos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje dirbantis 34-erių Ž.Vaičiūnas visuomenėje yra mažai žinomas, tačiau buvusių ir dabartinių kolegų vertinamas kaip tarptautinės patirties sukaupęs energetikos ekspertas.
Ž.Vaičiūnas karjerą Energetikos ministerijoje pradėjo 2009 metais kaip Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėjas, o 2011 metais vietoj pasitraukusio Romo Švedo tapo viceministru. Vėliau iki 2014-ųjų jis dirbo ministro Jaroslavo Neverovičiaus komandoje – buvo jo patarėjas.
Jis dalyvavo įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, derėjosi su Lenkija dėl dujotiekio su Lietuva statybų, elektros tinklų sinchronizavimo. Jis prognozavo, kad pastačius elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, Lietuvoje atpigs elektra.
Politikos mokslų magistro laipsnį turintis Ž.Vaičiūnas dar studijuodamas pradėjo dirbti analitiku Vilniaus regiono plėtros agentūroje, vėliau dirbo analitiku Strateginių studijų centre. Jis taip pat dirbo lektoriumi TSPMI.
