„Su prezidente kalbėjome apie viską. Pirmieji darbai tai, be abejo, stiprios komandos suformavimas, su kuria galėtume siekti teigiamų pokyčių visoje teisingumo srityje ir pasiekti to, kad žmonės jaustųsi gyvenantys teisingoje valstybėje“, – po pusvalandį trukusio susitikimo su šalies vadove sakė J.Pagojus.
Anot jo, svarbiausi prioritetai bus teikiami toms sritims, kuriose reikia pokyčių – kalėjimų sistemai, Registrų centrui.
J.Pagojus tikina, kad pats asmeniškai pasisako už vienalyčių asmenų partnerystę, tačiau neprieštarauja, kad tam, kaip numato „valstiečiai“, pakaktų keisti Civilinį kodeksą.
„Manau, kad Lietuva turi įsipareigojimą prieš savo piliečius užtikrinti kiekvienų žmonių, gyvenančių kartu ar kažkaip kitaip, visus teisinius interesus, taip pat ir turtinius, ir kitus. Kokia forma tai bus padaryta, priklauso nuo Vyriausybės bendros valios ir Seimo bendros valios“, – teigė J.Pagojus.
„Civilinis kodeksas yra labai platus įstatymas, kuriame galima išspręsti daugybę klausimų, taip pat ir šitą, nes kiti turtiniai bendrai gyvenančių asmenų santykiai taip pat reglamentuoti Civiliniame kodekse“, – pridūrė jis, paklaustas, ar vienalyčių partnerių santykiams įteisinti pakaktų Civilinio kodekso pataisų.
Pasisakydamas dėl gyvenimo sąlygų nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmėmis J.Pagojus tikino, kad jas galima gerinti tik tuomet, jei valstybė tam turi lėšų.
„Sąlygos kalėjimuose lemia tai, ar žmogus ten ateina persiauklėti, ar tik būti nubaustas ir patekti į uždarą ratą, iš kurio paskui labai sunku ištrūkti. Sąlygos, kurias mes esame paveldėję iš sovietinės sistemos, turi būti gerinamos. Savaime suprantama, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes“, – teigė jis.
Opozicija įtaria skandalą
J.Pagojus nuo lapkričio pradėjo vadovauti Vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Opozicija įtarė, kad konkursą šioms pareigoms užimti J.Pagojus galėjo laimėti neskaidriai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Priežiūros komiteto pirmininkas, Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas rugsėjo pabaigoje dėl šio konkurso kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.
„Vilniaus apygardos prokuratūra nutarimo dėl šio kreipimosi dar nėra priėmusi, todėl reikėtų susilaikyti nuo kandidatūros, kurios paskyrimas kelia įtarimų dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir kol dar renkama medžiaga, skyrimo į atsakingą teisingumo ministro postą“, – antradienį išplatintame pranešime spaudai teigia V.Benkunskas.
J.Pagojus sako, kad su prezidente buvo aptartas ir šis klausimas. Jis tikina, kad nė vienas iš kitų konkurse dalyvavusių konkurentų dėl konkurso skaidrumo nesiskundė, o tai esą įrodo, kad konkursas buvo surengtas skaidriai.
„Su prezidente kalbėjome apie viską. Viešame konkurse, kuriame dalyvavo šeši asmenys, įskaitant ir mane, dalyvavau ir aš. Tą konkursą laimėjau. Nė vienas iš kitų kandidatų to konkurso rezultatų neskundė“, – aiškino J.Pagojus.
Būtų jauniausias
J.Pagojus, jei būtų paskirtas ministru, būtų jauniausias būsimos Vyriausybės narys. Jam gruodžio 13 dieną sukaks 29-eri.
Tačiau J.Pagojus jau gali pasigirti nemenka politine patirtimi. 2011 metais jis įgijo teisės magistro laipsnį Vilniaus universitete, 2012 metais taip pat Vilniaus universitete įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį. 2012 – 2014 metais jis dirbo teisingumo ministro J.Bernatonio patarėju, o nuo 2014 metų ėjo teisingumo viceministro pareigas.
Pats J.Pagojus tikina esąs pasiruošęs užimti ministro pareigas.
„Ketveri metai, praleisti Teisingumo ministerijoje iš pradžių dirbant ministro patarėju, paskui teisingumo viceministru tikrai leido iš esmės įsigilinti į šią sritį ir, manau, kad suteikė pakankamai žinių“, – teigė kandidatas.
Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis kandidatą į teisingumo ministrus socialdemokratą Julių Pagojų apibūdina kaip jauną ir veržlų, bet jau pakankamą patirtį sukaupusį politiką.
„Žinau šitą žmogų nuo jo darbo viceministru, man imponuoja, kad tai gerą išsilavinimą turintis, jaunas žmogus, turintis didelę patirtį darbuojantis ir valdžios sektoriuje, ir nevyriausybinių organizacijų srityje, žinantis ir Briuselio koridorius, važinėjęs po tarybas. Jaunas, veržlus ir džiaugiuosi, kad socialdemokratų partija atsinaujina tokiu būdu ir siūlo žmones, kurie turi, manau, pakankamą politinę ateitį“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.
Trečiasis kandidatas
Naujo kandidato į teisingumo ministrus socialdemokratai buvo ieškoti priversti po to, kai šių pareigų nebesiekti nutarė buvęs parlamentaras Darius Petrošius.
Po jo atsitraukimo partijos valdyba pirmadienį ryte nutarė teisingumo ministru siūlyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujantį parlamentarą Julių Sabatauską. Tačiau jo kandidatūrą neigiamai įvertino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis.
Pats J.Sabatauskas nesuprato koalicijos partnerių argumentų ir retoriškai klausė, ar jie dar yra partneriai.
