Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų inicijuotas ir priimtas įstatymas galbūt leistų stabdyti valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ jau pradėtus statyti atliekų deginimo jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune.
Valstybinės reikšmės atliekų deginimo jėgainių projektų stabdymas, pasak finansų ministro, Lietuvai atneštų šimtus milijonų eurų nuostolių, reikėtų grąžinti milijoninę Europos paramą.
Pasak prezidentės, Seimo priimtos pataisos prieštarauja ekonomiškai efektyviai, moderniai ir saugiai Europos Sąjungos (ES) šalių atliekų tvarkymo praktikai.
Pranešime pabrėžiama, kad dėl galimų neatitikčių Konstitucijai dar prieš priimant įstatymą parlamentarus įspėjo paties Seimo Teisės departamentas. Neigiamas išvadas pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Europos teisės departamento, Vyriausybės ekspertai.
Prezidentė siūlo atsižvelgti į taršos mažinimo reikalavimus
Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus bet kokios ūkinės veiklos apribojimai ar pakeitimai turi būti pagrįsti, adekvatūs, proporcingi ir nustatomi tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Anot prezidentės, Seimo priimtame įstatyme įtvirtintas teritorinis draudimas statyti atliekų deginimo įrenginius 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos yra niekuo nepagrįstas ir neužtikrina visuomenės sveikatos saugumo.
D.Grybauskaitė siūlo naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus. Deginamų atliekų kiekis taip pat turi būti kontroliuojamas – pagal ES direktyvas bent pusė atliekų privaloma perdirbti, o deginti tik perdirbimui netinkamas atliekas.
Be to, pasak šalies vadovės, Seimas neįvertino šio įstatymo pasekmių šilumos kainoms ir atliekų tvarkymo mokesčiams. Prezidentės nuomone, atliekų panaudojimo šilumai ir elektrai gaminti ribojimai skatins šilumos kainų didėjimą, o dėl sąvartynų perkrovos ir vis didesnių jų tvarkymo sąnaudų augs atliekų tvarkymo mokesčiai gyventojams.
Prezidentė: Seimo sprendimas paneigia geriausias praktikas
Pranešime pažymima, kad Seimo sprendimas paneigia geriausias pasaulio atliekų tvarkymo praktikas. Dauguma šalių atsisako sąvartynų, o netinkamas perdirbimui šiukšles naudoja energijos gamybai. Vienos, Kopenhagos, Londono ir Skandinavijos šalių pavyzdžiai rodo, kad atliekų deginimas yra pigus ir saugus šilumos ir elektros gamybos bei efektyvus neperdirbamų atliekų tvarkymo būdas.
ES veikia 489 atliekų deginimo jėgainės, nutolusios vidutiniškai 3 kilometrų atstumu nuo miesto centro, teigiama pranešime.
Prezidentės teigimu, nuogąstavimai dėl aplinkos taršos gali ir turi būti suvaldyti, naudojant specialias apsaugos priemones ir taikant griežčiausius reikalavimus diegiamoms technologijoms.
Rugsėjį Seimas priėmė įstatymą, uždraudusį atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų (kaip balsavo kiekvienas parlamentaras galite patikrinti čia). Toks įstatymas galėtų paveikti valstybės jau vykdomas šimtamilijonines statybas.
Veto reikalavo opozicija
Tiesa, valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ pažymėjo, kad sprendimas įtakos jėgainių Vilniuje ir Kaune statyboms įtakos neturės.
Seimas, priimdamas minėtas pataisas, ignoravo nepalankią STT išvadą ir teisininkų pastabas. Tąkart prezidentės veto dėl įstatymo prašė opozicija.
Parlamento priimtas įstatymo projektas nurodė, kad Vyriausybė gali pati apsispręsti, ką daryti su valstybės jau statomomis jėgainėmis, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus. STT yra pažymėjusi, kad tokia nuostata, antikorupciniu požiūriu, nėra pakankama, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos Vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus.
Vyriausybė įstatymo projektui taip pat buvo pateikusi neigiamą išvadą. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybės išvadą atmetė. Išvadoje buvo teigiama, jog pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį, atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose.
Pastabas dėl įstatymo projekto buvo pateikę ir Seimo teisininkai. Jie teigė, kad įstatymai negali galioti atgal. Tačiau Seimas tokias pastabas taip pat atmetė. Svarstant įstatymo projektą, ne vienas Seimo narys pastebėjo, kad jis gali prieštarauti Konstitucijai.
Kalbėjo „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais
15min dar vasarą publikavo žurnalistinį tyrimą apie „Danpower Baltic“ įtaką LVŽS Seimo nariams. Tyrimas atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir su juo susiję Seimo nariai jau kelerius metus skleidžia abejones dėl valstybinių atliekų deginimo jėgainių.
LVŽS atstovai viešai kalba esą atliekų deginimas nuodys gyventojus, esą gali pritrūkti deginimui tinkamų atliekų, esą naujųjų jėgainių pagaminta šiluma bus perteklinė, esą projektai – korupciniai.
Tačiau šiuos teiginius sakydami politikai ignoruoja valstybės institucijų informaciją ir remiasi įmonės „Danpower Baltic“ interesus atstovaujančių lobistų argumentais bei šios verslo grupės apmokėtais tyrimais.
Svarbu paminėti, kad valstybės projektai būtų pagrindiniai šios privačios bendrovės konkurentai. „Danpower Baltic“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai šalyje. Taigi, paprastai tariant, verslo grupė yra tiesiogiai suinteresuota, kad valstybė apsigalvotų dėl atliekų deginimo jėgainių.
