Prezidentės Spaudos tarnybos pranešime spaudai teigiama, kad šiomis pataisomis Seimas siekia įteisinti tvarką, jog panaikinus apskritis valstybinės žemės valdymas kaimo vietovėse išliktų valstybės rankose, o valstybinės žemės valdymas miestuose būtų atiduotas savivaldybėms.
Prezidentė laikosi tvirtos nuostatos, jog visa valstybinė žemė, miškai, vandens telkiniai yra visų Lietuvos žmonių nuosavybė ir turi tarnauti bendriems interesams.
Prezidentė laikosi tvirtos nuostatos, kad visa valstybinė žemė, miškai, vandens telkiniai yra visų Lietuvos žmonių nuosavybė ir turi tarnauti bendriems interesams. Panašios praktikos jau ne vieną dešimtmetį sėkmingai laikosi ir absoliuti dauguma kitų ES valstybių, kur savivaldybėms nėra suteiktos teisės disponuoti (tai yra parduoti, nuomoti, dovanoti ir pan.) valstybine žeme.
Pasisakydama už valstybinės žemės išlaikymą valstybės rankose, prezidentė vadovaujasi Konstitucinio teismo ne kartą pateiktais išaiškinimais, kad neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas ir naudojamas tenkinti atskirų grupių ar asmenų poreikiams. Konstitucinis Teismas pabrėžia, jog visas valstybės turtas, žemė taip pat turi tarnauti viešajam interesui, visos visuomenės poreikiams, tautos gerovei.
Prezidentės nuomone, Seimo siūlymas išskaidyti valstybinės žemės valdymą ne palengvintų, o apsunkintų ir pačių savivaldybių plėtros projektus, nes sprendi mus dėl kaimo vietovių valstybinės žemės naudojimo priimtų viena valstybinė institucija – Nacionalinė žemės tarnyba, o dėl miestų teritorijoe esančios valstybinės žemės – savivaldybės, kurių Lietuvoje šiuo metu yra šešiasdešimt.
Prezidentės nuomone, tokia tvarka kelia abejonių dėl Konstitucijos atitikimo, kuri įpareigoja, jog valstybės turtas turi būti tvarkomas racionaliai, nešvaistomas.
Prezidentė taip pat pabrėžia, kad svarbiausias kriterijus valdant valstybės žemę – skaidrumas ir efektyvumas.
Abejonių dėl valstybinės žemės miestuose naudojimo jos valdymo teises perleidus savivaldybėms yra pareiškusi Valstybės kontrolė. Ji aiškiai nurodė, jog visą valstybės žemę ir mieste, ir kaime, turi valdyti viena valstybės institucija, o Vyriausybė 2009 m. pagal tai jau yra patvirtinusi Centralizuoto valstybės turto valdymo strategiją.
Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pateikusi išvadas, kuriose teigiama, kad valstybinės žemės valdymo ir disponavimo funckijų perdavimas savivaldybėms ne tik neužkirstų, bet dar padidintų piktnaudžiavimo ir neskaidrių sprendimų dėl valstybinės žemės panaudojimo tikimybę.
Generalinė prokuratūra konstatuoja, kad naujos pataisos tik susilpnintų efektyvios kontrolės mechanizmą, įteisintų vienšališką sprendimų priėmimą. Generalinė prokuratūra atkreipia dėmesį į daugelį atvejų, kai savivaldybės, išimties tvarka gavusios teisę disponuoti valstybine žeme, pažeidė įstatymus ir pralaimėjo bylas teismuose dėl neteisėtų sandorių ar priimtų administracinių sprendimų.
Prezidentės pateiktuose siūlymuose Seimui pabrėžiama, jog už valstybinę žemę ir mieste, ir kaime turi būti atsakinga viena valstybės institucija.
„Valstybė privalo ne atverti, o užkirsti kelią pikt naudžiavimams valstybine žeme, todėl negaliu pritarti įstatymui, kuriame užprogramuota dar viena galimybė neskaidriems sandoriams ir manipuliavimui valstybine žeme", – pabrėžia valstybės vadovė.
Prezidentės nuomone, dabar galiojanti tvarka, kuri numato, jog teisė naudotis valstybės žeme būtų suteikiama Vyriausybės nutarimu, įvertinus kiekvieną konkretų savivaldybės prašymą konkrečiam projektui, yra pasiteisinusi ir gali toliau veikti, visos valstybei priklausančios žemės valstybinė kontrolė nestabdo ir nestabdys nei miestų plėtros, nei apskričių reformos.
Prezidentė teigia atsižvelgusi ir į grupės Seimo narių, atstovaujančių įvairioms politinėms jėgoms, motyvuotą kreipimąsi, kuriame pasiūlytos pataisos vadinamos žalingomis valstybei ir jos žmonėms. Neigiamą nuomonę apie įstatymą yra pareiškusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos matininkų asociacija, visuomeninės organizacijos, piliečių judėjimai.
Prezidentės pateiktuose siūlymuose Seimui pabrėžiama, jog už valstybinę žemę ir mieste, ir kaime turi būti atsakinga viena valstybės institucija. Tai galėtų daryti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri šias funkcijas vykdytų per teritorinius padalinius visoje šalyje, išliksiančius ir panaikinus apskritis.
