„Labai svarbu, kad ne tik ambasados, bet ir Lietuvoje, Vyriausybė, greičiau centralizuotų informacijos teikimą“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovė.
Reikia ne tik duoti informaciją, bet reikia paskui ir padėti konkrečiai grįžtančiam susirasti darbą, vaikų darželį.
„Yra daug išsibarsčiusių institucijų, kurios mėgina talkinti begrįžtantiesiems, bet ta informacija yra išsibarsčiusi, žmonių nepakanka ir reikia ne tik duoti informaciją, bet reikia paskui ir padėti konkrečiai grįžtančiam susirasti darbą, vaikų darželį“, – pridūrė ji.
D.Grybauskaitė teigė, kad šalies diplomatinės atstovybės užsienyje turi teikti ne tik formalias konsulines paslaugas, bet stiprinti Lietuvos žmonių ryšį su tėvyne.
Pasak prezidentės, Lietuvos diplomatai taip pat privalo būti pasiekiami visiems pasaulio lietuviams, kad ir kur jie begyventų, todėl reikia didinti konsulinių paslaugų prieinamumą elektroninėje erdvėje.
Pernai iš Lietuvos emigravo apie 50 tūkst. žmonių.
Emigracija išlieka pagrindine nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastimi. Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. gyventojų. Apklausų duomenimis, dauguma emigrantų iš Lietuvos į Vakarų Europą išvyksta dėl didesnių algų, kai kurie ekspertai sako, kad emigraciją gali skatinti ir didelė pajamų nelygybė.
Pastaruoju metu emigracija galėjo išaugti ir dėl lietuvių skubėjimo išvykti į Jungtinę Karalystę iki prasidedant deryboms dėl jos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, nes Londonas ketina kontroliuoti imigraciją iš Bendrijos šalių.
Taip pat gyventojų mažėjimą lemia neigiama natūrali gyventojų kaita, per praėjusius metus 9,6 tūkst. žmonių daugiau mirė negu gimė.
Dėl emigracijos ir neigiamos gyventojų kaitos Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.
Prezidentė teigė su Lietuvos ambasadoriais taip pat aptarusi saugumo klausimus, Astravo atominę elektrinę, ekonominę diplomatiją.
Pasak jos, Lietuvos diplomatijos prioritetu išlieka ir mūsų šalies piliečių teisių apsauga „Brexit“ proceso metu.
