Dėl referendumo įstatymo pataisos priėmimo balsavo 57 iš 104 užsiregistravusių Seimo narių. To užteko, kad jis būtų svarstomas Seime.
Pagal statutą, klausimą turėtų svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bet A.Širinskienė reikalavo priskirti jį jos vadovaujamai Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Galiausiai, perspėjant dėl galimo Statuto pažeidimo, Seimo vicepirmininkei Rimai Baškienei pavyko perkalbėti A.Širinskienę. Jos vadovaujamas komitetas tapo papildomu.
„Dar kartą bandoma, pasikeitus istorinėms aplinkybėms, sumažinti referendumo kartelę“, – iš Seimo tribūnos pristatydama siūlymą dėstė A.Širinskienė ir garsiai svarstė, ar tokia „griežta Konstitucijos apsauga“ reikalinga.
„Artėja pilietybės išlaikymo referendumas, kuris svarbus didelei daliai Lietuvos piliečių“, – aiškindama projekto teikimo motyvus sakė ji.
Į konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą, ar sulaukė prezidentūros nuomonės ir nebijo jos veto, A.Širinskienė atrėžė, kad Lietuvoje Konstituciją aiškina tik Konstitucinis Teismas. Jis pabrėžė, kad visi sutaria dėl dvigubos pilietybės klausimo svarbos, tačiau gąsdina pavojingas precedentas, kad Konstitucijos kartelė, atsiradus reikalui, bus mažinama ir vėliau.
„Vos tik įstatymas būtų priimtas, atitinkamai Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą įvertinimo“, – tikindama, kad jos pažįstami ekspertai siūlymo antikonstitucingumo nemato, sakė A.Širinskienė.
Teisės departamento pastabų nesureikšmino
Seimo teisės departamentas savo išvadose įspėjo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, pabrėžė konservatorė Gintarė Skaistė. A.Širinskienės teigimu, teisės departamentas tik pateikė pastebėjimus, bet prieštaravimo nesuformulavo.
„Kai teisės departamentas įžvelgia tą prieštaravimą, tai jis ryškesniu šriftu parašo, paryškina“, – kalbėjo valstiečių ir žaliųjų atstovė.
Sulaukusi kaltinimų dėl referendumo idėjos devalvavimo, A.Širinskienė tiesiog permetė kaltinimus, dėstydama, kad opozicija pati devalvuoja referendumo idėją.
Socialdemokratų frakcijos narys, žaliųjų atstovas Linas Balsys pastebėjo, kad deklaruodama pasitikėjimą Lietuvos žmonėmis, norą jų atsiklausti, A.Širinskienė tuo pačiu metu abejoja dėl to, ar žmonės ateis balsuoti referendume.
Valstiečių žaliųjų atstovė pabrėžė, kad pasitikėjimą žmonėmis rodo ir dviejų dienų balsavimas, ir papildomos balsavimo vietos užsienyje.
„Ar tikslinga laikyti tokią aukštą kartelę? Manau, kad Konstitucinis Teismas mums puikiai atsakys“, – konstatavo A.Širinskienė.
Prezidentė žada vetuoti
Antradienį ryte prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė teigė, kad šalies vadovė, Seimui priėmus tokias pataisas, jas vetuos.
„Už Konstituciją balsavo daugiau nei pusė gyventojų – toks yra reikalavimas. Tai ir jos keitimas, ypač jos pirmajame skirsnyje esančių straipsnių, tikrai turėtų būti ne mažesne dauguma (...). Nesunku nuspėti, kad prezidentė tikrai vetuotų“, – Žinių radijui antradienį sakė Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikai.
Jis akcentavo, kad pirmajame Konstitucijos skirsnyje apibrėžiami pamatiniai valstybės dalykai – kalba, vėliava, teritorija, sostinė, valstybės suverenitetas, todėl sumažinus šiems straipsniams pakeisti būtiną balsų skaičių, anot M. Lingės, būtų sukurtas „neigiamas precedentas“ ir „atsivertų nevaldoma rizika“.
„Prezidentės nuomone, nereikia jokių dirbtinių palengvinimų, labiau reikia ruoštis pačiam referendumui, reikia daugiau dialogo su žmonėmis“, – tikino jis.
Šiuo metu Konstitucijos pirmojo ir keturioliktojo skirsnio straipsnius referendumu pakeisti gali daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių.
Rinkimų teisę Lietuvoje turi maždaug 2,5 mln. piliečių: pusė būtų 1,25 mln. rinkėjų, du penktadaliai – milijonas rinkėjų.
Šis siūlymas gimė po to, kai Seimas rugsėjį patvirtino prezidentės veto dėl anksčiau parlamente priimtų pataisų, sušvelninusių reikalavimus dėl balsų skaičiaus keičiant pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsnį.
Kartelę referendumui siūloma mažinti rengiantis referendumui dėl dvigubos pilietybės, jis turėtų vykti kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai planuojami prezidento rinkimų pirmas ir antras turai.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia Pasaulio lietuvių bendruomenė, tačiau baiminasi, kad esamomis sąlygomis referendumas neįvyktų – balsuoti neateitų pakankamas skaičius žmonių.
