„Suprantama, kad situacija, kai praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo šių skaudžių įvykių dar neturime galutinių sprendimų, negali nepiktinti Lietuvos žmonių, tačiau reikia įvertinti, kad per pastaruosius porą metų nuveikti darbai gali konkuruoti su tuo, kas buvo padaryta iki tol, ir tai leidžia tikėtis sulaukti šių bylų atomazgos“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėja.
Ji priminė, kad 2011 metų kovo mėnesį įsigaliojo prezidentės Dalios Grybauskaitė inicijuoti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais pakeista karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui samprata.
„Dabar šie įvykiai nusikaltimais prieš lietuvių tautą gali būti pavadinti ne tik moraline, bet ir baudžiamąja teisine prasme. Anksčiau jie galėjo būti kvalifikuojami kaip nužudymai ar nusikaltimai prieš asmenį, bet ne prieš tautą“, – teigė R.Svetikaitė.
„Remiantis šiomis baudžiamojo įstatymo korekcijomis, bylose buvo pakeisti įtarimai ir kaltinimai. Tai leis ne tik teismui spręsti dėl kaltinamųjų nuteisimo už tokius nusikaltimus, kurie atspindi šių agresijos aktų esmę, mastą, bet sudarys sąlygas taikyti specifines baudžiamojo proceso taisykles“, – kalbėjo patarėja.
Ji pabrėžė, kad pakeitus įstatymus, atsirado galimybė nusikaltimais žmoniškumui kaltinamus asmenis teisti už akių, kai užsienio valstybės atsisako juos išduoti.
Gruodžio pabaigoje Vilniaus apygardos prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusių Vilniaus OMON vadovų Boleslavo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo nusikaltimų 1991 metais.
Tuometinio Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) vadovai B.Makutynovičius ir V.Razvodovas įtariami 15 nusikaltimų.
B.Makutynovičius ir V.Razvodovas gali būti teisiami būtent pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis ir tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ir jų turto apsaugos pažeidimą.
Minėtiems nusikaltimams senatis netaikoma, jie priskiriami prie nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
Šie asmenys gyvena Rusijoje, ši atsisako juos išduoti.
1991 metų sausio 13-osios naktį, Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.