„Noriu pasakyti, kad ir Lietuvoje yra labai mažų tautinių mažumų mokyklų Vilniaus rajone, Šalčininkų rajone, tačiau jos išsilaiko. Čia ir savivaldybės prisideda, ir krepšelis yra gerokai didesnis Lietuvoje tautinių bendrijų mokiniams. Taigi, manytume, kad bendros pastangos tiek Lenkijos, tiek Punsko valsčiaus, tiek Lietuvos Vyriausybės galbūt duos kokį nors rezultatą. Gaila, žinoma, kad tai yra ir demografinė problema, bet labai norėtųsi išlaikyti ir mažąsias mokyklas“, – sakė V.Būdienė.
Pasak jos, Lietuvos Vyriausybė turėtų galvoti, kaip išsaugoti ketinamas uždaryti mokyklas Punsko valsčiuje, Lenkijoje.
„Visus nuliūdino toji žinia, kad Lenkijoje, Punsko valsčiuje, trys – tai yra Navinykų, Vidugirių ir Pristavonių – mokyklos žadamos uždaryti. Prezidentė yra išreiškusi nuomonę, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų galvoti, kaip stengtis padėti išlaikyti nedideles lietuvių mokyklas Lenkijoje“, – teigė valstybės vadovės patarėja.
Praėjusią savaitę Punsko valsčiaus Švietimo, Finansų bei Ūkio komisijos balsų dauguma pritarė, kad būtų uždarytos Vidugirių, Pristavonių ir Navinykų pagrindinės mokyklos. Galutinis sprendimas dėl šių mokyklų likimo turi būti priimtas iki vasario pabaigos.
Mokyklas ketinama uždaryti dėl lėšų trūkumo. Visų trijų ugdymo įstaigų išlaikymas kasmet atsieina per 1 mln. litų.
Minėtose mokyklose mokosi 38 moksleiviai.
Lietuviškai dar mokoma Punsko Dariaus ir Girėno mokykloje bei Punsko Kovo 11-osios licėjuje ir Seinuose esančioje „Žiburio“ mokykloje, kuri gyvuoja tik Lietuvos finansinės pagalbos dėka.
Per pastaruosius 10 metų Lenkijoje jau uždaryta pusė lietuviškų mokyklų.
Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia – Seinų ir Punsko krašte netoli valstybinės sienos su Lietuva.
Palengvinimai tautinių mažumų mokyklų abiturientams – laikini
V.Būdienė Žinių radijui sakė, kad nauji palengvinimai tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos egzaminą neturėtų būti ilgalaikiai.
„Labai svarbu, kad nauji palengvinimai nebūtų ilgalaikiai, kad nebūtų diskriminuojami lietuvių mokyklose besimokantys vaikai. Kiek žinau, ministras yra nusprendęs vieneriems metams tam tikrus palengvinimus padaryti, o vėliau žiūrėti“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėja, komentuodama valdančiosios koalicijos sprendimą nustatyti papildomų palengvinimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams per lietuvių kalbos egzaminą.
V.Būdienė priminė, kad jau dvejus metus ir lietuvių kalba dėstomose mokyklose, ir tautinių mažumų mokyklose, kur vaikai mokosi rusų, lenkų, kitomis kalbomis, lietuvių kalba mokyta pagal tą pačią programą.
„Taigi, egzaminas toks, koks jis yra sumanytas pagal tą pačią programą yra nebeatšaukiamas. Juk nepaliksi vaikų antriems ar tretiems metams, kad dar kartą mokytųsi pagal kažkokią kitokią programą, – tvirtino patarėja. – Taigi, vienoda programa jau yra natūralus dalykas.“
Pasak jos, jau pernai buvo nustatytas aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis vertinant abiturientų darbus.
„Tačiau pasikeitus valdančiajai daugumai vėl iškeltas šis klausimas. Ir labai nesinorėjo, kad vaikai taptų politikos įkaitais. Dėl to siekiama dar papildomų pakeitimų. Kai kurie pakeitimai žada būti pasirašyti ir padaryti“, – kalbėjo V.Būdienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pernai moksleivai laikė bandomąjį lietuvių kalbos egzaminą, kuris parodė, kad nors esama tam tikrų skirtumų tarp lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų, bet jie nedideli.
„Deja, bandomasis egzaminas parodė, kad ir lietuvių kalba besimokančių mokyklų vaikų raštingumas neblizga. Bendrąjį lietuvių kalbos lygį turėtume kelti visose mokyklose“, – pabrėžė patarėja.
Prieš savaitę keturių valdančiųjų partijų lyderiai sutarė, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientams šiemet bus sudarytos lengvesnės sąlygos laikant lietuvių kalbos egzaminą. Jiems sumažintas privalomas žodžių skaičius rašinyje ir bus leidžiama per egzaminą padaryti daugiau klaidų.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sakė, kad šios lengvatos galios tik metus.
2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui. Šie reikalavimai sukėlė daugiausia Lietuvos lenkų pasipiktinimą.
Reikia stengtis išsaugoti lietuviškas Punsko mokyklas