„Jei tikslas buvo atkreipti dėmesį į problemą, tai, matyt, šis metodas visai įdomus, ir jis veiksmingas. Pati pasiūlyta idėja problemai spręsti, kaip prezidentė ir sakė, tai – nesusipratimas. Bet diskusiją reikia vystyti, kokių sąlygų reikia, kad ta pati žiniasklaida būtų vis labiau atsakingesnė, savarankiškesnė, finansiškai nepriklausoma, kad nereikėtų galvoti vien, kaip išgyventi, užsidirbti, kad algas susimokėti, ir kuo visuomenę pritraukti“, – Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.
Ženklų, kad žiniasklaida gali būti kitokia, yra matoma – anot patarėjo, vis daugiau matoma žurnalistinių tyrimų, nagrinėjančių sudėtingas temas.
Tačiau dažnai negatyvus, kriminalinio pobūdžio turinys, M.Lingės teigimu, daro poveikį visuomenės būklei.
„Visuomenės emocinė ir psichologinė būklė – savižudybės, depresijos, valstybė turi susirūpinti. (...) Žinios prasideda nuo kriminalų, skandalų, kas dirgina labiau, tai tas turi atitinkamą poveikį“, – kalbėjo patarėjas.
Premjeras Saulius Skvernelis interviu Lietuvos radijui atkreipė dėmesį, kad ir šalies visuomenė yra imli negatyviai informacijai. Jis priminė vienos komercinės televizijos pavyzdį, bandžiusios netransliuoti neigiamos informacijos geriausiu laiku, tačiau nepasiteisinus minėtam bandymui privalėjusios atsisakyti minėtos idėjos.
„Žiniasklaidos prigimtis yra pateikti objektyvią informaciją, būti tam tik sarginiu šunimi ir pats principas demokratinėje šalyje negali būti kvestionuojamas.
Negali būti jokio kišimosi ar intervencijos į žiniasklaidos turinį, ar tai būtų politikai, ar stambūs verslo atstovai. (...) Kalbant apie politikus, mums reikia daryti tokius darbus, gerus darbus, tada jie bus viešinami, nebus kažkokių skandalų, blogų darbų ir jie nebus pirmuose žiniasklaidos puslapiuose“, – antradienį sakė S.Skvernelis.
Praėjusią savaitę D.Šakalienė kartu su frakcijos kolegomis Zenonu Streikumi ir Robertu Šarknicku registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuria žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją.
Parlamentarai siūlė nustatyti, kad informavimo priemonės turinyje „turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos“. Pataisomis numatyta, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“.
Šios pataisos sulaukė daug kritikos. Pavyzdžiui, prezidentė Dalia Grybauskaitė jas pavadino nesusipratimu ir pažymėjo, kad „cenzūros laikai baigėsi prieš 27 metus“.
Parlamentarė D.Šakalienė aiškino nenorinti cenzūruoti žiniasklaidos, tik sudaryti sąlygas daugiau dėmesio skirti pozityviems dalykams. Kartu ji aiškino, kad pataisas pateikė norėdama užbėgti už akių bandymams kur kas griežčiau riboti žiniasklaidą, o tokių kalbų sako girdinti Seime. Tačiau ji neįvardijo nei kokie tai siūlymai, nei kas jų autoriai, tik tvirtino „matanti tokias tendencijas“. Vėliau D.Šakalienė paskelbė atsiimsianti pataisas.
