„Kai kalbama apie instituciją, per kurios rankas eina per 5 mlrd. ES lėšų administruojamų žemės ūkiui, kai keliamos abejonės dėl pačios institucijos skirtų ES lėšų įmonei, su kuria buvo susijęs ir pats ministras (Bronius Markauskas – BNS), tai tokio asmens skyrimas į vadovaujančias pareigas, tiesiog kompromituoja patį ministrą ir tokiu būdu yra menkinamas ir įstaigos autoritetas, mažinamas pasitikėjimas“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė.
Anot jo, skiriant valstybės įstaigų vadovus, turi būti remiamasi skaidrumo standartais.
„Bet koks šešėlis, kuris krenta ant esamo vadovo dėl galimai padarytų sprendimų, nesukuria to skaidrumo idealo ar orientyro, kuris turi būti laikomas etalonu. Šitie klausimai niekur nėra dingę ir, prezidentės manymu, neturėtų būti priimti tokie sprendimai“, – kalbėjo M.Lingė.
Dėl E.Bėronto skyrimo eiti NMA direktoriaus pareigas dar vienai kadencijai antradienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė teigia kreipusis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).
Seimo narė prašo VTEK atlikti tyrimą, ar paskirdamas E.Bėrontą NMA vadovu žemės ūkio ministras B.Markauskas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų.
„Ar sprendimas paskirti E.Bėrontą dar vienai kadencijai nėra būdas atsidėkoti už paramą? Ir kodėl ministras nenusišalino nuo šio sprendimo? Ar nebūtų buvę teisingiau surengti konkursą? Abejonių dėl šio paskyrimo dar daugiau ir dėl to, kad E.Bėrontas šiuo metu atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl ES paramos lėšų iššvaistymo yra įvardijamas kaip specialusis liudytojas. Labai tikiuosi, kad VTEK atsakingai pažvelgs į šią situaciją ir atliks išsamų tyrimą“, – pranešime žiniasklaidai cituojama parlamentarė.
B.Markauskas praėjusį penktadienį paskyrė E.Bėrontą antrai kadencijai vadovauti NMA. Ministras BNS tuomet teigė, kad E.Bėrontas sėkmingai įgyvendino jam ir agentūrai keltus tikslus, tačiau pripažino, kad jei įstaigos vadovui būtų pareikšti įtarimai, jis turėtų iš karto atsistatydinti.
Pirmadienį B.Markauskas žurnalistams kalbėjo, kad prieš paskiriant E.Bėrontą jis buvo paprašęs papildomos informacijos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), tačiau gautos detalės netrukdė tolimesniam NMA vadovo darbui.
„Iš FNTT jokios papildomos informacijos negavau. Iš STT, kadangi žinojau, jog artėja laikas, kada reikės apsispręsti dėl pratęsimo, tai aš paprašiau pažymos ir ta pažyma buvo tokia, kuri nedraudė. Pažyma kaip ir visada“, – tvirtino ministras.
Anot B.Markausko, jis nejaučia spaudimo atšaukti savo sprendimą dėl E.Bėronto paskyrimo antrai kadencijai.
„Dėl tų galimų įtarimų, tai turbūt irgi keistokai atrodo, kada žmogus yra kaip specialusis liudytojas ir, aišku, metus laiko dirba. Neprašoma nei nušalinti, nei kažkaip jo veiklą sustabdyti. Dabar, keičiantis kadencijai, kažkaip lygtai prisiminė visi tai“, – sakė B.Markauskas.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl beveik 4 mln. eurų ES lėšų iššvaistymo. Jame kaip specialusis liudytojas apklaustas ir E.Bėrontas.
Be to, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kartu su FNTT šiuo metu tiria, ar žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ teisėtai panaudojo beveik 19 mln. eurų ES paramos. Didžioji dalis paramos kooperatyvui buvo suteikta 2010 metais, o papildoma 4 mln. eurų parama – 2016 metais, kai agentūrai jau vadovavo E.Bėrontas. B.Markauskas prieš tapdamas ministru buvo kooperatyvo valdybos nariu ir, pasak žiniasklaidos, dar buvo jo pajininkas. Registrų centro duomenimis, šiuo metu kooperatyvo pajininkė yra B.Markausko mama Sofija Markauskienė.
E.Bėrontas pakeitė iš NMA direktoriaus pareigų 2013 metų spalį pasitraukusį Saulių Silicką, kuris NMA vadovavo nuo 2005 metų.
