„Jei pažiūrėtumėte į NATO priimtą dokumentą, tai matytume, kad Rusiją atrastumėte žymiai dažniau paminėtą pačiame dokumente. Tai, manau, atspindi tam tikrą suvokimą, kad iš tikrųjų Rusijos grėsmė yra visų vienodai suprantama, kad tai yra grėsmė mums, kaip Aljansui ir visai Europai“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidentės patarėjas.
Kalbėdamas apie aštrią Kremliaus reakciją į NATO viršūnių susitikime priimtą sprendimą dislokuoti batalionus Baltijos regiono valstybėse, jis pažymėjo, kad pagrindinis NATO sprendimo tikslas yra atgrasymas, tai „nėra jokia provokacija, ar puolamasis veiksmas, o bandymas apsisaugoti“.
Komentuodamas prezidentės D.Grybauskaitės žodžius, kad jos pozicija dėl NATO komunikacijos su Rusija švelnėja, jis sakė, jog turėdami priemones atgrasyti ir apsiginti, galime „turėti tam tikrus komunikacinius kanalus su Rusija“, kad būtų išvengta „karinių incidentų ir įtampų“.
„Visi sutariame, kad Rusija yra grėsmė, kad ji kelia grėsmę Europos saugumui, pažeidinėja tarptautinę teisę ir tai yra užfiksuota visuose dokumentuose. Visiško normalizavimo, grįžimo į tą įprastą bendravimą su Rusija nėra, norima tik išlaikyti komunikacinius kanalus tam tikroms specifinėms problemoms“, – sakė N.Aleksiejūnas.
Trečiadienį per NATO ir Rusijos diplomatų susitikimą planuojami aptarti didelį nerimą keliantys klausimai, pavyzdžiui, Rusijos karinės aviacijos su išjungtais automatiniais atsakikliais aktyvumas Lietuvos pašonėje.
Pasak jo, trečiadienį per NATO ir Rusijos diplomatų susitikimą planuojami aptarti didelį nerimą keliantys klausimai, pavyzdžiui, Rusijos karinės aviacijos su išjungtais automatiniais atsakikliais aktyvumas Lietuvos pašonėje.
„Kiekvienos šalies interesas yra išvengti tokių įvykių ateityje, todėl ir norima su Rusija kalbėtis, siekti kokių nors sprendimų, kad to nebūtų“, – kalbėjo prezidentės patarėjas.
NATO šalių lyderiai praėjusią savaitę nusprendė kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną. Lietuvoje tarptautinio bataliono formavimui, kuris šalyje bus dislokuotas kitais metais, vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Latvijos bataliono formavimui vadovaus Kanada, Estijos – Jungtinė Karalystė, Lenkijos – JAV.
Rusija po šio sprendimo pareiškė, kad taip Aljansas reaguoja į „neegzistuojančios grėsmės iš Rytų atgrasymą".
