Parlamentarė pažymi, kad supaprastinti pirkimai būtų leidžiami tik iš partijos pačios surinktų lėšų, ne biudžeto asignavimų, ir tai esančios nedidelės sumos. Pasak socialdemokratės, dabartinė tvarka pernelyg biurokratinė.
„Čia kalbama apie labai mažas lėšas, kurios yra partijų narių mokesčiai iš esmės. Partija turi skyrius 60 savivaldybių, yra vienas juridinis asmuo, ir kaip vienas juridinis asmuo turi pirkti per centrą, jei ir perkame, tarkim, krepšelį laidotuvėms ar dar kam nors. Viskas turi eiti per centrą. Kur čia korupcija? Čia yra absurdas ir nepagrįsti kaltinimai, ir panieka apskritai partijoms kaip organizacijoms“, – BNS sakė B.Vėsaitė.
Čia yra absurdas ir nepagrįsti kaltinimai, ir panieka apskritai partijoms kaip organizacijoms, – BNS sakė B.Vėsaitė.
„Partijų skyriai nėra atskiri juridiniai vienetai, atskiras juridinis vienetas – pati partija. Dabar kiekvienam skyriui uždedama didelė biurokratinė našta. Partijos vieningai pritarė šitam palengvinimui, aš manau, čia yra prezidentės panieka esamoms politinėms partijoms ir jų lengvesniam administravimui. Ten, kur yra biudžeto lėtos, kur viešieji finansai, be abejo, tegu būna viešieji pirkimai, kurie būna skaidrūs. Čia mes kalbame apie, sakyčiau, centrinius sandorius“, – kalbėjo socialdemokratė.
Birželio pabaigoje Seimo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos numato, kad politinės partijos konkurso būdu galės pirkti tik tuomet, kai prekės, paslaugos ar darbai bus įsigyjami už valstybės biudžeto lėšas. Tačiau kai jų šaltinis bus partijos surinkti nario mokesčiai, aukos, dovanos, veiklos pajamos, pirkimai bus galimi ir be konkurso. Pakeitimais norima išskirti du finansinius srautus – valstybės asignavimus ir kitas partijų lėšas.
Už pakeitimus balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo vienas, o susilaikė 17 parlamentarų. Parėmusių pataisas buvo visose parlamentinėse frakcijose, išskyrus Liberalų sąjūdį.
Šalies vadovė D.Grybauskaitė vetavo pataisas teigdama, kad jos sudaro prielaidas korupcijai.
Priimtos pataisos sudaro prielaidas korupcijai, atveria kelią šešėliniam partijų finansavimui, prieštarauja viešajam interesui užtikrinti partijų veiklos bei lėšų panaudojimo skaidrumą ir yra nesuderinamos su Europos Sąjungos teise, teigiama Prezidentūros pranešime.
Jame pažymima, kad šiemet priimta ES direktyva dėl viešųjų pirkimų politinėms partijoms nustato ne tik labai konkrečias ir siaurai aiškinamas išimtis, susijusias su politinei kampanijai skirtos reklamos bei propagandinės medžiagos gamybos paslaugų pirkimais, bet ir konkretų laikotarpį, kada jomis galima pasinaudoti – tokios išimtys gali būti taikomos tik rinkimų kampanijos laikotarpiu. Jokių kitokių išimčių politinėms partijoms ES teisė nenumato.
Pastabas dėl priimto įstatymo ydingumo pateikė Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Lietuva 2012 metais po Europos Komisijos perspėjimų dėl Viešųjų pirkimų įstatymo išimties politinėms partijoms jau kartą turėjo skubos tvarka taisyti Viešųjų pirkimų įstatymą. Todėl, jeigu įsigaliotų tokios įstatymo pataisos, Lietuvos atžvilgiu gali būti atnaujinta ES teisės pažeidimo procedūra, teigia prezidentės spaudos tarnyba.
Politinėms partijoms dabar leidžiama paprastesne tvarka pirkti politinei kampanijai skirtas reklamos kampanijų, propagandinių filmų bei vaizdajuosčių gamybos paslaugas, kai šiuos pirkimus politinės partijos atlieka rinkimų agitacijos kampanijos metu.
