Prezidentinės apklausos: kaip tyrimų bendrovės išprognozavo sėkmę kandidatams?

Paskutinę prezidentinę apklausą bendrovė „Vilmorus“ atliko balandžio 4–13 dienomis. Jos metu apklausė 1020 respondentų, vyresnių nei 18 metų.

Tyrimo duomenimis, 22,3 proc. gyventojų buvo pasiryžę balsuoti už I.Šimonytę, 21,9 proc. – už G.Nausėdą, 16,7 proc. – už S.Skvernelį. Paklaidos ribos – 2,5 proc.

Apklausa buvo atliekama gyventojų namuose.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kandidatų į Respublikos Prezidentus debatai

Esminis kriterijus ieškant apklausiamojo – gimimo data

„Atsitiktine tvarka atrenkamas teritorinis taškas, gatvė, namas, nuo tam tikro buto pradedama eiti tam tikru žingsniu. Gali būti kas penktas butas. Skambinama į namus ir ten tikimybiškai atrenkamas žmogus. [Atrenkamas] gali būti pagal gimimo dienos taisyklę – labai populiari“, – apie tai, kaip vyksta apklausa, 15min pasakojo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Jei žmogaus nėra namuose, jo teigimu, to paties asmens ieškoma kitą kartą.

„Apklausa paprastai vyksta po darbo, nuo 18 iki 21 val., šeštadieniais, sekmadieniais“, – teigė V.Gaidys.

Atliekant apklausas, „Vilmorus“, kaip pasakojo bendrovės vadovas, nesiremia sumažintu Lietuvos rinkėjų modeliu, o ir apskritai nedaro specialių prezidentinių apklausų.

„Darom reprezentatyvią apklausą. Jeigu žmonės korektiškai parinkti, aibė pagal visus parametrus turėtų atspindėti visus žmones – pagal lytį, pagal amžių, išsilavinimą. Siekiamybė yra tikimybinė atranka“, – kalbėjo V.Gadys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vladas Gaidys

Jis pažymėjo, kad gana didelė dalis – apie 60 proc. – numatytos aibės gyventojų nėra apklausiami: „Jų nerandama namuose, jie nenori atsakinėti, serga ir girti būna, ir visko.“

Keblumai su rinkėjų aktyvumu

Vietoje neapklaustųjų ieškoma kitų respondentų.

„Einama į kitą butą pagal tą patį žingsnį, atskaičiuojamas penktas butas, vėl skambinama“, – dėstė V.Gaidys ir pridūrė, kad duris atidaro ir nori bendrauti, atlikti apklausą aktyvesnė gyventojų dalis, kuri domisi, dalyvauja rinkimuose.

Teiraujantis, ar yra pastebėjęs tendencijų, kai kurie nors rodikliai išprognozuojami neteisingai, V.Gaidys teigė, kad sudėtinga tiksliai nustatyti rodiklius, priklausančius nuo rinkėjų aktyvumo.

Pastoviai kažkaip mažiau gaunam Lenkų rinkimų akcijos.

„Pastoviai kažkaip mažiau gaunam Lenkų rinkimų akcijos. Koks 80 proc. ateina balsuot, o kokios Darbo partijos – 35 proc. Labai pasyvus elektoratas“, – nurodė jis.

Komentuodamas ankstesnių pirmojo turo prezidento rinkimų prognozes ir rezultatus, V.Gaidys tikino, kad jie iš esmės atitinkantys. O su antruoju turu kyla keblumų.

„Antro turo [tyrimui] mes nespėjam apklaust eidami į butus. Jei būtų telefoninė apklausa, gal greitai padarytų“, – svarstė jis.

Kai kurie gyventojai neapklausiami

„Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, balandžio 12–26 dienomis balsą už G.Nausėdą planavo atiduoti 21,1 proc. piliečių, už I.Šimonytę – 19,5 proc., o S.Skvernelį – 18,4 proc. piliečių.

Tyrimo metu buvau apklausti 1050 respondentų. Paklaida – 3 proc.

„Baltijos tyrimų“ apklausos metodo principai tokie patys kaip ir „Vilmorus“.

„Apklausa yra nacionalinė reprezentatyvi, imties formavimo principas – tikimybinė proporcinga vietovės dydžiui. Respondentų amžius – 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai, turintys teisę balsuoti“, – atsakyme 15min nurodė „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Ališauskienė

Piliečiai, esantys stacionariose gydymo įstaigose, kariuomenėje, įkalinimo įstaigose bei benamiai, kaip teigė ji, neapklausiami.

„Taip pat neapklausiami tyrimo metu ne Lietuvoje esantys turintys teisę balsuoti Lietuvos piliečiai“, – pridūrė R.Ališauskienė.

Rinkimų baigtis – neaiški

Apklausos, susijusios su rinkimais, kaip pasakojo įmonės vadovė, atliekamos asmeninio interviu respondento namuose būdu: „Respondentai namų ūkyje atrenkami pagal vadinamą gimtadienio taisyklę, o namų ūkiai – pagal maršrutinę atranką. Iš vieno namų ūkio klausiamas vienas respondentas, atrinktas pagal gimtadienio taisyklę. Jo neradus namuose , jį ar ją bandoma tyrimo metu pasiekti iki 3 kartų.“

Anot R.Ališauskienės, tokių, kurie atsisako dalyvauti tyrime, būna iki 7 proc. Juos esą bandoma įkalbėti.

Kiekvienas pilietis apklausoje dalyvauja laisva valia.

„Bet kiekvienas pilietis apklausoje dalyvauja laisva valia, todėl jei žmogus griežtai atsisako atsakinėti, iš to namų ūkio kitas neapklausiamas, o kitas namų ūkis atrenkamas pagal maršruto taisykles“, – dėstė „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Teiraujantis apie prognozių ir rezultatų atitiktį, R.Ališauskienė pažymėjo, kad rinkimų kampanija yra intensyvi, nemaža dalis rinkėjų iki pat rinkimų dienos nėra iki galo nusprendusi, už ką balsuos, tad iš apklausos rezultatų negalima daryti tikslių prognozių apie rinkimų baigtį.

„Ji priklausys nuo paskutinių dienų informacinio konteksto, kandidatų klaidų ar kokių nors naujų įvykių“, – tikino bendrovės direktorė.

„Spinter tyrimai“ neapklausia vyriausios rinkėjų dalies

„Spinter tyrimai“ paskutinę prezidentinę apklausą atliko balandžio 20–29 dienomis. Jos duomenimis, už I.Šimonytę nurodė balsuosiantys 26,2 proc. rinkėjų, už G.Nausėdą – 24,6 proc., už S.Skvernelį – 16,6 proc. piliečių.

Tyrimo metu buvo apklausti 1009 asmenys. Paklaidos ribos – 3,1 proc.

„Spinter tyrimų“ direktorius Ignas Zokas pažymėjo, kad įmonė neatlieka specialių prezidentinių apklausų. Daromas reprezentatyvus „Omnibus“ tyrimas, apklausiami 18–75 metų amžiaus gyventojai.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Ignas Zokas

„Nusistovėjusios amžiaus ribos yra nuo seniai“, – tikino I.Zokas ir nurodė, kad tyrimas labiau orientuotas į verslą, kuriam įdomūs vartotojai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad 75 metų ir vyresnių piliečių dalis paprastai yra viena aktyviausiai dalyvaujančių rinkimuose. Pavyzdžiui, pirmajame 2016 metų Seimo rinkimų ture dalyvavo 61 proc. šiai amžiaus grupei priskirtinų rinkėjų, antrajame ture – 54 proc.

„Spinter tyrimai“ gyventojus apklausia ne tik namuose, ką daro kitos minėtos bendrovės, bet ir atlieka internetinę apklausą.

Apklausa – kombinuota

„Face to face tyrimas atliekamas respondentų namuose. Atliekant apklausą internetu, registruotiems respondentams yra siunčiama unikalu nuoroda, kurią respondentas gali atsidaryti kelis kartus, bet negali jos persiųsti, dalintis“, – dėstė I.Zokas ir pažymėjo, kad apklausiamieji atrenkami pagal šalies gyventojų pasiskirstymą, pagrindines socialines demografijos charakteristikas – lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenamą vietą.

Sudaromas mini Lietuvos modeliukas.

„Ir tokiu būdu sudaromas mini Lietuvos modeliukas [...] ir atliekama apklausa“, – nurodė jis.

Internetiniu būdu, anot „Spinter tyrimų“ vadovo, lengviau pasiekti jaunus žmones, dirbančias šeimas.

Kombinuoto pobūdžio „Omnibus“ apklausas „Spinter tyrimai“ pradėjo daryti nuo sausio. Jei būtų atliekama tik internetinė apklausa, I.Zoko teigimu, būtų pervertinti dešiniųjų kandidatai.

„Tačiau dėl to ir ieškome optimalaus santykio“, – kalbėjo jis.

Naudojami svoriai

Jei gauti rezultatai kažkiek, keletu procentų neatitinka demografinio skirstymo, I.Zoko teigimu, naudojami svoriai.

„Tam tikrų statistinių visuomenės grupių nuomonė yra pasveriama. Tų kurių kažkiek trūksta gali būti svoris rezultatuose šiek tiek didesnis negu tų, kurių apklausta šiek tiek per daug“, – pasakojo „Spinter tyrimų“ vadovas.

I.Zoko teigimu, apklausose atsisako dalyvauti 2 iš 3 gyventojų. Tada esą ieškoma kito respondento.

Prezidento rinkimai vyks sekmadienį. Tada ir paaiškės, kas pateks į antrąjį rinkimų turą, o jis vyks gegužės 26-ąją.