Prezidento komunikacijos grupė nurodė, kad 2019–2021 metų laikotarpiu apklausoms buvo pateikti 5 klausimai.
Naujienų agentūra BNS rašo, kad iš balandį užsakytos apklausos buvo paviešinta tik dalis informacijos.
Tąsyk gyventojams iš viso buvo pateikta 16 klausimų. Ne visus juos iš pradžių prezidentūra norėjo atskleisti žiniasklaidai.
Nuo 2020 metų paskutinio ketvirčio Prezidento kanceliarija apklausas užsako periodiškai.
Teigiama, kad absoliuti dauguma jų klausimų yra skirti pandemijos situacijos valdymui, žmonių požiūriui į atskiras karantino priemones bei jų laikymąsi, vakcinavimosi proceso įvertinimui.
„Tai buvo ir klausimai apie pasirengimą vakcinuotis, ir apie griežtų karantino reikalavimų laikymąsi prieš Kalėdas, Naujuosius metus ir panašiai. Visa aktuali su pandemijos įveikimu susijusi informacija pateikiama prezidento Sveikatos ekspertų tarybos nariams, svarbiausi klausimai pristatomi visuomenei“, – sakoma 15min pateiktame Prezidento komunikacijos grupės atstovų atsakyme.
Vienas iš žmonių nuomonių šaltinių
Prezidentūros atstovai aiškino, kad temas visuomenės nuomonės apklausų klausimams aptaria ir siūlo patarėjai kartu su Sveikatos ekspertų tarybos nariais.
Matyt, šiuo atveju neturėta mintyje pastarosios prezidentūros užsakymu atliktos apklausos.
Apklausų klausimai galutinai suformuluojami pasitarus su sociologinių tyrimų bendrovių profesionalais.
Prezidento komunikacijos grupė aiškino, kad apklausų kaina priklauso nuo jų apimties ir dydžio. Pavyzdžiui, pastaroji kainavo 2904 eurus įskaitant pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Kiek gyventojų nuomonės tyrimų rezultatai daro įtaką prezidento G.Nausėdos sprendimams?
Atsakydami į klausimą prezidentūros atstovai pabrėžė, kad šalies vadovas nuolat susitinka su įvairiais žmonėmis: ne tik politikais, valstybės tarnautojais, bet ir visuomenininkais, verslo, akademinių, nevyriausybinių organizacijų atstovais.
„Tam, kad juos išgirstų. Visuomenės nuomonės apklausos taip pat yra vienas iš šaltinių prezidentui sužinoti žmonių nuomonę aktualiais klausimais. Įtakos prezidento pozicijai gali turėti daug faktorių, tačiau politinius sprendimus visada priima jis pats“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės atsakyme.
Įtakos prezidento pozicijai gali turėti daug faktorių, tačiau politinius sprendimus visada priima jis pats.
Prezidento kanceliarija planuoja ir ateityje „išgirsti piliečių balsą, sužinoti jų nuomonę aktualiais klausimais, periodiškai pasinaudojant taip pat ir viešajame sektoriuje įprasta nuomonės apklausų praktika“.
Apklausų neužsakinėjo
Kaip informavo kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės biuras, jos vadovavimo valstybei laikotarpiu – 2009–2019 metais – Prezidento kanceliarija gyventojų apklausų neužsakinėjo.
„Nuomonės tyrimo paslaugos perkamos nebuvo“, – nurodė prezidentės biuras.
Vyriausybės kanceliarija nuo premjerės Ingridos Šimonytės darbo pradžios visuomenės nuomonės tyrimo paslaugų irgi nepirko.
Tačiau Vyriausybės kanceliarija turėjo nuo 2020 metų kovo mėnesio sudarytą paslaugų sutartį su bendrove „Spinter tyrimai“.
Pagal ją buvo galima atlikti du visuomenės nuomonės tyrimus.
„Vienas tyrimas atliktas dar praeitos Vyriausybės kadencijos metu 2020 m., o antrasis – šiemet, kovo mėnesį. Sociologinis tyrimas atliktas dėl priimtų pandemijos valdymo priemonių. Sutarties vertė – 5445,00 eurų (su PVM)“, – atsakyme teigė Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus atstovai.
Kas daroma toliau?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė mano, kad noras sužinoti tam tikras visuomenės nuotaikas, pasižiūrėti, ką dalis gyventojų galvoja apie vieną ar kitą dalyką, yra normalu.
Kaip pastebi politologė, kitas klausimas – ar sužinoti, ką visuomenė mano, prezidentui reikia tam, kad jis galėtų tiesiog prisitaikyti ir plaukti pasroviui, ar tam, jog jis galėtų matyti problemas, dėl ko su visuomene reikia daugiau kalbėtis, kur galima imtis lyderystės.
R.Urbonaitė sakė neturinti atsakymo, kokiu tikslu prezidentas tai daro. Tačiau jai atrodo, kad pastarosios apklausos rezultatų paviešinimas įnešė daugiau painiavos.
Politologei kilo klausimas, kodėl tai buvo padaryta.
„Kažkokiais mistiniais būdais yra nutekinama, prezidentūros komentarų – jokių. Aš, tiesą sakant, šito tikrai nesuprantu, nes ne prezidentūra pati paviešino savo puslapyje tas apklausas – atkreipsiu dėmesį. Ir aš jau tikrai šaržuoju, kad, štai, pyragų receptus viešiname, apklausų tokių – neviešiname. Tai kas čia yra?
Nes jeigu tu išmeti apklausą, jos rezultatus, tai tu puikiai supranti, kad tai turės atgarsį, kad apie tai vėl bus kalbama, kad tai turi tam tikrą fonavimo efektą. Jau aš nekalbu apie tai, kad vėl įmesti jautrūs klausimai, kurie, reikia pripažinti, nesukūrė naujos diskusijos. Jie sukūrė dar vienas gaidžių peštynes“, – pabrėžė MRU dėstytoja.
Vėl įmesti jautrūs klausimai, kurie, reikia pripažinti, nesukūrė naujos diskusijos. Jie sukūrė dar vienas gaidžių peštynes.
R.Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad minėtos apklausos rezultatai paviešinti tuo metu, kai Seime rengiamas Partnerystės įstatymo projektas. Ji kėlė klausimą, ar teiraujantis gyventojų nuomonės apie Stambulo konvenciją įvertintas faktas, kad šį dokumentą nedaug kas skaitė.
„Aš nuoširdžiai sakau: man kyla labai daug klausimų. Savaime žanras galbūt klausti visuomenės arba pamatuoti tą visuomenės temperatūrą tam tikrais klausimais man neatrodo ydingas, – komentavo politologė.
– Bet kas toliau su tuo daroma: tiek, kas daroma tiesiog prezidentui priimant sprendimus, ar kaip jis skaito tas apklausas – ar jų reikia tam, kad tu galėtum imtis kažkokių sprendimų, lyderystės, dar kažko, ar tu tiesiog nori nesuklysti pasirašydamas arba vetuodamas įstatymą ir kad plauktum pasroviui, o ne prieš srovę“.
R.Urbonaitė akcentavo, kad norėtųsi, jog prezidentūra pradėtų aiškinti ten, kur reikia paaiškinimo. Anot jos, ten, kur reikia, dabar į klausimus neatsakinėjama, o kur patogu – kodėl gi ne.
Politologė įspėjo, kad manipuliuoti apklausomis reikėtų labai atsargiai.
„Pats prezidentas juk žino – vieną dieną turi apklausą, kur sako, kad prezidentas turi važiuoti į Europos Vadovų Tarybą, ir sakai, kad žmonės geriau viską išmano, nei politikai. O kitą dieną tau iš karto ateina apklausa, kur žmonės pasakė, kad tavo reitingas teigiamų ir neigiamų vertinimų krito dvigubai. Įdomu, tada irgi komentuotų, kad žmonės geriau žino?
Tai čia reikia būti labai atsargiam ir galų gale pačiam truputėlį, sakyčiau, vis dėlto prisiminti mokslą ir žinoti, kas yra apklausos, ir žinoti, kad kartais yra tas efektas, kad kaip paklausi, taip ir gausi“, – sakė R.Urbonaitė.
Geresniems, protingesniems sprendimams
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis tokias visuomenės nuomonės apklausas vertina pozityviai.
Jo teigimu, per apklausas yra dalyvaujama politikos procese, formuojama tam tikra pozicija.
„Apklausas užsakinėja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, įvairios ministerijos, įvairios žynybos, tarnybos ir taip toliau. Visi šitie dalykai yra daromi kitų institucijų ir man keista, kad prezidentūra iki šiol to nedarė. Matyt, nereikėjo. Tai, kokia buvo sąranga seniau, šitie dalykai buvo nesvarbūs“, – komentavo VDU profesorius.
Pasak Š.Liekio, politikai, institucijos, politinių kampanijų dalyviai gyventojų nuomonės apklausas užsako tam, kad būtų galima priimti geresnius, protingesnius sprendimus.
Palaikyti ar ne daugumos apklausose išreikštą poziciją, esą jau kiti klausimai – politiniai, vertybiniai, santykių tarp institucijų ir panašiai.
Š.Liekis minėjo, kad kai kuriose kitose šalyse visuomenės nuomonės apklausos vykdomos ir dėl labai smulkių klausimų.
Tarkime, JAV vietos lygmeniu gyventojų vertinimo gali būti atsiklausiama ir greta mažų parduotuvių rengiantis statyti prekybos centrą. Atsižvelgdama į tai, vietos valdžia priima ar koreguoja savo sprendimus.
„Kai kuriose kultūrose ir kai kuriose politinėse sistemose, pavyzdžiui, JAV, toje pačioje Šveicarijoje, Skandinavijos valstybėse, yra labai paplitęs tas konsultavimasis per apklausas. Kitaip sakant, politikai tikrina savo žingsnių teisingumą arba į kurią reikia pakreipti argumentus, geriau aiškinti ką nors. Tai čia yra visiškai normali tendencija, – pažymėjo Š.Liekis.
– Praktiškai visais klausimais, kurie susiję su viešuoju gėriu, apklausos gali būti rengiamos. Bet kuriais klausimais, kurie yra susiję su valstybe, su viešu gėriu, piliečiai gali būti klausinėjami, kadangi tai yra jų labui, atitinka demokratinės sistemos, atstovavimo principus“.
Politikai tikrina savo žingsnių teisingumą arba į kurią reikia pakreipti argumentus, geriau aiškinti ką nors. Tai čia yra visiškai normali tendencija.
