Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas paveldui puoselėti skirstanti Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) nusprendė, kad šis dvaras tėra vietinės svarbos objektas, tinkantis nebent šeimos renginiams ir pobūviams rengti. Dėl to atsisakyta finansuoti A.Smetonos dvaro pritaikymo šiandienos poreikiams projektą, rašo „Lietuvos žinios“.
1934–aisiais pastatytas ir lietuvių tautos vardu prezidentui A.Smetonai 60–mečio proga padovanotas dvaras paramos šaukiasi nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Pokariu tuberkuliozės gydykla, vėliau – psichikos ligonių vasarviete buvęs dvaras ištuštėjo paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje. Tušti dvaro pastatai priklausė valstybei, prižiūrėti juos buvo patikėta Sveikatos apsaugos ministerijai.
Šiomis lėšomis atstatyti objektai patys turi gauti pajamų. A Smetonos dvaras tokių perspektyvų neturi.
Būta norinčiųjų privatizuoti A.Smetonos dvarą. Kad jis liktų visuomenei, pirmieji susirūpino Ukmergės šviesuoliai. Jie įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Pasaulio lietuvių namai“ ir ėmėsi žygių dvarui prikelti. Tačiau visuomenininkų entuziazmas po kiek laiko išblėso, A.Smetonos dvaro atstatymu ėmė rūpintis objektą savo žinion perėmusi Ukmergės rajono savivaldybė.
Ji savo lėšomis parengė investicinį ir techninį A.Smetonos dvaro atstatymo projektus, jiems tikėtasi gauti europinę paramą. Tačiau pirmasis projektas, kuriuo siekta pritraukti 23 mln. litų, buvo atmestas. Antrąjį – 6 mln. litų vertės projektą, kuriam parengti savivaldybė išleido 150 tūkst. litų, ištiko toks pat likimas.
„Esame šokiruoti“, – prisipažino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Rima Boškevičienė.
LVPA atstovas Vidmantas Valiušaitis teigė, jog agentūros ekspertai nustatė, kad net ir sutvarkytas atokioje vietoje esantis A.Smetonos dvaras nepritrauks pakankamo skaičiaus lankytojų ir neuždirbs tiek pajamų, kad galėtų išgyventi.
Esą ekspertams iš Ukmergės savivaldybės paraiškos susidarė įspūdis, kad už europinius pinigus svarbiausia sutvarkyti dvaro pirtį, įrengti pobūvių salę ir nakvynei skirtą kambarį. „Peršasi išvada, kad dvaras tarnautų vestuvininkų ar kitokius pobūvius keliančių asmenų poreikiams“, – aiškino V.Valiušaitis.
Jis tikino, kad ES struktūrinių fondų parama neskiriama vien tam, kad būtų atkurtos istorinės kultūros vertybės.
„Šiomis lėšomis atstatyti objektai patys turi gauti pajamų. A Smetonos dvaras tokių perspektyvų neturi“, – pabrėžė V.Valiušaitis