Naujojo prezidento inauguracijos iškilmės prasidėjo išskirtiniu momentu. Iki šiol nė vienas išrinktasis prezidentas per inauguraciją nesirinko pagerbti Jono Basanavičiaus. Tiesa, konkrečiai ši vieta dar visiškai nauja – skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurtas paminklas atidengtas tik pernai lapkritį, minint patriarcho gimtadienį.
Transliaciją iš aikštės prie J.Basanavičiaus paminklo galite žiūrėti čia:
Kalbėjo apie svajonę ir pavyzdį
Nusilenkęs tautos patriarchui, prie kurio paminklo buvo padėti du ąžuolo lapų vainikai, G.Nausėda pasakė keletą žodžių susirinkusiems žurnalistams. „Esame tokioje vietoje, kur kvadratiniame ploto vienete yra tiek daug sakralinių ir istorinių objektų. Ir vienas iš jų yra šis įstabus žmogus, Lietuvos vyras Jonas Basanavičius. Neatsitiktinai girdime J.Naujalio „Svajonę“, nes tai ir yra svajonę žadinantis muzikos kūrinys. Ir čia J.Basanavičius pradėjo įgyvendinti savo svajonę“, – kalbėjo išrinktasis prezidentas, taip tarsi nusakydamas, kodėl būtent šioje vietoje pradėjo inauguracijos iškilmes.
Nulenkę galvas prie paminklo Gitanas ir Diana Nausėdos trumpai šnektelėjo tarpusavyje. Paklaustas, ką tuo metu šypsodamasis pasakė žmonai, G.Nausėda nusijuokė: „Tiesą sakyti? Sakiau – tu nuostabiai šiandien atrodai.“
J.Basanavičius – ne tik viena svarbiausių asmenybių kuriant Nepriklausomą Lietuvos valstybę, bet ir jo paminklas stovi ypatingoje vietoje.
Dabartiniame filharmonijos pastate 1905 metais vyko Didysis Vilniaus Seimas, tad čia pirmiausia ir ateina išrinktasis prezidentas su šeimos nariais. Tą pabrėžė ir G.Nausėda: „Čia buvo padėti pamatai Lietuvos Nepriklausomybės aktui, kuris buvo pasirašytas keliolika metų vėliau. Šis žmogus man simbolizuoja, kiek galima padaryti Lietuvos labui net nebūtinai būnant politiku.
Net nežinau, kaip galima jį vienu žodžiu įvardinti. Aš ilgai galvojau, kokį įrašą galima būtų palikti J.Basanavičiaus pase, ten, kur yra parašyta profesija, veiklos rūšis. Ir pagalvojau, kad ten nereikia rašyti daktaras, istorikas ar politikas. Ten reikia įrašyti vieną žodį – Lietuva, nes tai buvo jo viso gyvenimo moto.“
Anot J.Basanavičiaus, jis kaip ir Lietuvą mylėjo savo žmoną, deja, anksti mirusią, tad po to jau visa jo meilė, visas gyvenimas buvo skirtas Lietuvai.
Grėsmės tautinei tapatybei
„Šitas žmogus puoselėjo mūsų tautinę tapatybę tuo metu, kai jai buvo daugiausia pavojų. Šiandien aš irgi matau, kad mūsų tautinei tapatybei irgi kyla pavojai ir galbūt ne tiek dėl to, kad mes patys nebesugebame savo tautinės tapatybės apsaugoti, bet dėl to, kad yra daugybė pagundų, globalizuotas pasaulis, daug visokių tarptautinių srovių, kurios kartais paveikia lengviau paveikius žmones ta globalizmo kultūros link. Tautiškumo puoselėjimas šiandien tampa kaip reta sudėtingas uždavinys, kurį reikia įgyvendinti.
J.Basanavičius yra mums ta paspirtis, kuri visada primins, kas mes esame, ko mes siekiame šiame pasaulyje ir ką mes ketiname šiam pasauliui pasiūlyti. Pasiūlykime savo išskirtinumą, savo sėkmę. Aš tikiu, kad Lietuva gali pasiekti savo sėkmę ir tuo tapti įdomi pasauliui. Taip kad semkimės visi įkvėpimo iš šito žmogaus, netraktuokime jo kaip paminklo, o traktuokime kaip gyvą žmogų, kuris stebi mus, žvalgia į mus ir praeidami pro šalį pagalvokime – o ką aš šiandien arba šią savaitę padariau gero Lietuvai“, – kalbėjo G.Nausėda.
Paklaustas, kaip jaučiasi pats, jis išskyrė laukimą, neapibrėžtumą. „Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina toks etapas, kuomet padarai ryškų posūkį. Tas posūkis padarytas ne šiaip sau, aš manau, jį reikėjo padaryti, pasiūlyti alternatyvą Lietuvai, reikėjo pasiūlyti save toje pasirinkimo laisvėje, kurią rinkimai mums suteikė ir aš tikiuosi, kad Lietuvos žmonės nesuklydo, padarydami savo pasirinkimą“, – nusijuokė išrinktasis prezidentas.
„Lietuva yra viena“
„Lietuva yra viena“, – tokią žinią Gitanas Nausėda siuntė valstybės piliečiams, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, kuo užsiima, kokia jų socialinė padėtis“, – buvo rašoma inauguracijos išvakarėse pranešime spaudai po to, kai pristatyta iškilmių programa.
Penktadienį naujasis šalies vadovas ištars priesaiką ir kreipsis į visus Lietuvos žmones.
„Šią dieną mes norime pabrėžti, kad Lietuva yra visų, – pristatydama programą sakė inauguracijos komisijos pirmininkė Algė Budrytė. – Mes norime pakviesti ir padrąsinti kiekvieną Lietuvos pilietį, kiekvieną lietuvį, lenką, rusą, baltarusį, ukrainietį, žydą, totorių, karaimą ar kitos tautinės bendrijos atstovą, aktyviau įsitraukti į valstybės gerovės kūrimą.“
Oficialius inauguracijos dienos renginius pirmą kartą galima gyvai stebėti visos Lietuvos kultūros įstaigose – bibliotekose, muziejuose, kino teatruose.
Prezidento rinkimų antrasis turas Lietuvoje vyko gegužės 26 dieną. Jame G.Nausėda nugalėjo Ingridą Šimonytę.
Programa
Prie J.Basanavičiaus paminklo G.Nausėda, pagerbęs patriarchą, kalbėsis su žurnalistais – paskutinį kartą iki ištardamas priesaikos žodžius.
Jo priesaika numatyta 11 val. Seime. Po jos jau prisiekęs prezidentas pasirodys Nepriklausomybės aikštėje, kur rikiuosi kariuomenės paradas, žygiuosiantis Gedimino prospektu iki Katedros a.
Vilniaus arkikatedroje 13 val. bus aukojamos šv. mišios, vėliau, 14 val., Katedros aikštėje pagerbiamos Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavos.
Iš čia G.Nausėda ketina eiti pėsčiomis iki S.Daukanto aikštės ir pakeliui spausti susirinkusiesiems rankas. Aikštėje, po Prezidento rūmų perdavimo ceremonijos, nuskambės prezidento G.Nausėdos kalba tautai.
15.45 val. prezidentūros Baltojoje salėje numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimų perdavimas, o 16 val. – šventinis koncertas S.Daukanto aikštėje.
Paskutinis inauguracijos iškilmių akcentas – 19 val. prasidės iškilmingas priėmimas prezidentūros vidiniame kieme.
Portale 15min galite stebėti tiesioginę ceremonijos transliaciją, taip matysite komentarus apie inauguracijos iškilmes ir kaip seksis G.Nausėdai perimti prezidento pareigas.
Vienų žengimą į prezidento postą ženklino pagoniški ritualai, prašmatnūs pokyliai, specialiai sukurtos dainos, fejerverkai, kitų – kuklios ir nebrangios šventinės ceremonijos.
