Kad pirmoje vasaros pusėje skiepijimo tempai lėtėjo, šalies vadovas pareiškė ketvirtadienį.
„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio.
O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – ketvirtadienį Briuselyje prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį kalbėjo G.Nausėda, kurio pasisakymą cituoja BNS.
Duomenų mokslininkas V.Zemlys-Balevičius šalies vadovui paprieštaravo.
Birželį startavo masinė vakcinacija
Pasak jo, vasaros pradžioje gyventojai skiepijosi ypač aktyviai.
„Jeigu žiūrim į duomenimis, nesimato to, ką prezidentas sako. Jis sako, kad pirmą pusę vasaros buvo sulėtinti skiepų tempai, bet birželio mėnesį buvo pats didžiausias pikas“, – 15min komentavo mokslininkas.
Feisbuke jis pasidalijo grafiku, kuriame matyti, kiek procentiškai žmonių pasiskiepydavo pirmąja koronaviruso vakcinos doze per savaitę.
„Duomenys rodo, kad skiepijimas didėjo, yra didelis, o prezidentas sako, kad kažkas skiepijimą stabdė. Stabdymas atrodo kitaip“, – pažymėjo V.Zemlys-Balevičius.
Be to, jis priminė, jog birželio pradžioje startavo masinė visų šalies gyventojų vakcinacija – tai esą ir galėjo būti priežastis, kodėl skiepijimo mastai augo.
„Birželio mėnesį buvo didysis padidėjimas, nes birželio mėnesį paleido, man atrodo, visų grupių skiepijimą“, – sakė V.Zemlys-Balevičius.
Prašo pagrindimo
Pažymėjus, jog Statistikos departamento svetainėje viena vakcinos doze besiskiepijusių grafikas atrodo kiek kitaip, mokslininkas pabrėžė, jog ten pateikiami per vieną dieną vakcinuotų gyventojų skaičiai.
O žvelgiant į juos esą negalima susidaryti bendro tikslesnio vaizdo.
Iliustraciją, ant jos paspaudus, galima pasididinti:
„Žiūrint vienos dienos duomenis, turim išsišokimų, yra savaitgalio efektas. Septynių dienų duomenys matyti geriau“, – kalbėjo V.Zemlys-Balevičius.
Anot jo, neaišku, kokiais duomenimis rėmėsi prezidentas, teigdamas, kad birželį skiepijimosi tempai lėtėjo, neaišku, ką šalies vadovas turėjo omenyje ir „būtų neblogai“, kad visa tai jis paaiškintų detaliau.
Kiekvienas gali pasiimti duomenis ir patikrinti, ką prezidentas sako.
„Jeigu mes sakome kažkokį teiginį, jį reikia pagrįsti. Kiekvienas gali pasiimti duomenis ir patikrinti, ką prezidentas sako, ir gauti tokį nesupratimą. Aš, pavyzdžiui, nesuprantu, kodėl <...> prezidentui atrodo kitaip“, – teigė V.Zemlys-Balevičius.
A.Dulkys: vasarą buvo sulėtėjimas visoje ES
Į valstybės vadovo kritiką sureagavo ir sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys.
Pasak jo, vasarą žmonės vangiau skiepijosi visoje Europoje.
„Žmonių noras skiepytis vasarą buvo sulėtėjęs didžiojoje Europos Sąjungos dalyje. Suvaldžius tuometinę pandemijos bangą ir sumažėjus naujų atvejų skaičiui, dalis žmonių klaidingai pamanė, kad ir grėsmė susirgti gerokai sumažėjo. Ir dėl to, deja, nukėlė savo apsisprendimą skiepytis vėlesniam laikui.
Mums kiekviena žmogaus gyvybė yra brangi, dėl kiekvienos iš jų medikai kovoja kasdien, visi kartu raginame skiepytis“, – pranešime žiniasklaidai, kurį išplatino jo kuruojama ministerija, cituojamas A.Dulkys.
Jis apgailestavo, kad „dalis žmonių vis dar nepasitiki mokslu ir medicina, o dalis piliečių nepasitiki ir vieni kitais, ir valstybe“.
Teigia, kad skiepijame sparčiausiai Rytų Europoje
Taip pat – pabrėžė, jog iki pat liepos skiepijamos sparčiau nei ES vidurkis.
„Tikime ir dirbame toliau, kad šio pasitikėjimo daugėtų visose srityse.
Pasitikėjimas yra raktas ne tik į pandemijos įveikimą, bet ir į vakarietišką, demokratišką valstybę.
Iki pat liepos pradžios skiepijomės sparčiau nei ES vidurkis.
Dėkojame visiems pasiskiepijusiems, nes jų dėka iki pat liepos pradžios skiepijomės sparčiau nei ES vidurkis. Jų pastangomis nuo pačios vakcinacijos pradžios buvome ir šiandien tebesame sparčiausiai besiskiepijanti valstybė visoje Rytų Europoje“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę nuo COVID-19 yra gavę 63,9 proc. gyventojų.
