Pasak jos, tokią idėją skeptiškai vertina ne tik Vokietija, bet ir Pietų Europos šalys.
„Turbūt ne tik Vokietija (nepalaiko tokios idėjos – BNS), galvočiau apie Pietų Europos šalis, kurios labai renka pajamas iš turizmo, ypač dabar, popandeminiu laikotarpiu, jiems svarbu, jog tas turizmas atsigautų, o rusai sudaro didelę turistų dalį“, – LRT ketvirtadienį sakė šalies vadovo patarėja.
-
Estijai uždraudus atvykti rusams, Lietuva vertina šį sprendimą, pasisako už ES ribojimus
-
Estija išsiuntė vizų režimą pažeidusius Rusijos žurnalistus
-
Seimo vadovė: vizų neišdavimas rusams ES lygiu būtų adekvati reakcija į karą Ukrainoje
-
Ar derėtų užverti rusams kelią į Europą? Siekiant Kremliaus pralaimėjimo nereikėtų pamiršti ir kitko
„Šiandien dienai tokia realybė“, – pridūrė ji.
A.Skaisgirytė sako, kad Lietuva gali bandyti įtikinti skeptikes šalis, „bet yra argumentų, kurių turi ir kitos šalys“.
„Reikalinga vieninga ES pozicija, tos vieningos pozicijos aš kol kas nematyčiau“, – kalbėjo patarėja.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Panašius sprendimus priėmė ir Latvija su Estija.
Talinas nuo ketvirtadienio žengė dar toliau ir į šalį neįsileidžia Rusijos turistų, turinčių Estijos išduotas Šengeno vizas.
Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, praėjusią savaitę pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.
Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka Berlynas. Pasak Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.
