Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė pirmadienį cituodama 2006 m. KT nutarimą pabrėžė, kad viename jo skirsnyje, kur kalbama apie kai kurių teismų, jų skyrių pirmininkų atleidimą, daugiau nei penkis kartus pavartotas žodis „privalomas“.
Minėtame nutarime teigiama, kad pasibaigus kai kurių teismų pirmininkų ir skyrių pirmininkų įgaliojimams juos privalu atleisti iš pareigų.
Tačiau, anot prezidento patarėjos, Seimo nariai, gavę teikimą dėl LAT pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo iš pareigų pasibaigus įgaliojimams, kitaip interpretuoja Konstituciją, Teismų įstatymą. Todėl A.Rauličkytė prašo išaiškinti, kaip pagrindinis šalies įstatymas, KT nutarimas, Teismų įstatymas dera su laisvu Seimo nario mandatu, laisva valia.
Kita prezidento patarėja Milda Vainiutė priminė, jog valstybės vadovas praėjusiais metais tris kartus Seimui teikė dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo, bet parlamentarai nesutiko patenkinti šio teikimo.
„Analizuojant Seimo narių pasisakymus matyti, kad tai buvo balsavimas ne tiek dėl sprendžiamo klausimo, kiek dėl Seimo konstitucinių galių. (...) Sakyta, kad kiekvienas turi balsuoti, kaip jam liepia sąžinė, kad Seimo nario mandatas yra laisvas“, – tvirtino patarėja.
Šalies vadovas į KT kreipėsi balandžio 9 dieną prašydamas teismo išaiškinti, ar KT 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo nuostatos turėtų būti suprantamos taip, jog Seimo nario laisvas mandatas reiškia ir tai, kad Seimo narys gali balsuoti taip, kad Seimo atleidžiami teismų pirmininkų ir teismo skyriaus pirmininkų pareigas einantys teisėjai – LAT pirmininkas ir LAT skyrių pirmininkai – pasibaigus jų įgaliojimų laikui nebūtų atleidžiami iš pareigų, nors ir pripažįstama faktinė aplinkybė, kad jų skyrimo į šias pareigas terminas, t. y. įgaliojimų laikas, yra pasibaigęs.
Taip pat prezidentas siekia išsiaiškinti, ar egzistuoja kokios nors aplinkybės, konstituciškai pateisinančios Seimo nario sprendimą neatleisti kadencijų baigusių teisėjų, ir ar toks parlamentaro sprendimas yra suderinamas su jo pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus, sąžiningai vykdyti tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Seimas po pateikimo yra pritaręs nutarimui, kuriuo iš LAT pirmininko pareigų atleidžiamas dar praėjusią vasarą kadenciją baigęs V.Greičius. Tačiau svarstyti turimas nutarimo projektas į parlamento salę negrįžta. Valdantieji užsimena, kad LAT pirmininko klausimas gali būti sprendžiamas jau su naujuoju prezidentu.
Praėjusios kadencijos Seimas jau du kartus balsavo ir du kartus atmetė prezidento dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo iš LAT vadovo pareigų. Prezidentas yra pasirašęs trečiąjį dekretą dėl LAT pirmininko atleidimo, jam po pateikimo pritarta, liko svarstymo ir priėmimo stadijos.
LAT pirmininką 5 metams skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.
