„Gynybai finansavimas kaip kryptis, ji turi būti labai aiški ir einant šiuo keliu šiandien, dabartiniame kontekste tikrai pirmas pasirinkimas strategijai išlieka ekonomikos augimo skatinimas: didinkime mokesčių bazę, didinkime valstybės pajamas ir jas paskirstykime gynybai laikant ją prioritetu, taip, kaip darėme iki šiol“, – Žinių radijui antradienį sakė Irena Segalovičienė.
Tai ji teigė vykstant politinei diskusijai apie galimybę įvesti vadinamąjį gynybos mokestį, didinant kurių nors iš dabar egzistuojančių mokesčių tarifus.
Konkretūs siūlymai kol kas nėra registruoti, bet svarstoma, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.
Pasak I.Segalovičienės, diskutuoti apie naujus gynybos mokesčius „galima ir reikia, tačiau nesinorėtų, kad žmonės ar verslai būtų tuščiai bauginami naujais privalomais visuotiniais gynybos mokesčiais“.
„Tikrai matome dabar, kad iš ekonomikos augimo mes galime generuoti pajamų, ir tai yra prioritetas politinis, ir skirti“, – sakė I.Segalovičienė.
„Apie bet kokius mokesčio gynybai variantus reiklia kalbėti susietai su mokesčių reforma,(...) kitaip, nekalbant apie mokesčių reformą, iš esmės mes kalbame paprasčiausiai apie didesnį žmonių apmokestinimą ir verslų, jiems mainais atgal nepasiūlant naudingų pakeitimų“, – pridūrė ji.
Prezidento atstovai anksčiau yra teigę, jog Gitanas Nausėda palaikytų tarifo didinimą gynybos reikmėms tik tada, jeigu tuo pačiu būtų įvesta daugiau PVM lengvatų.
Vyriausybė kitais metais siūlo gynybai skirti 2,75 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Maždaug 2,52 proc. BVP sudarys stabiliai skiriamos biudžetinės lėšos, likusią sumą – laikinasis bankų solidarumo įnašas ir skolintos lėšos.
Standartinis PVM tarifas Lietuvoje siekia 21 proc., įvairioms prekėms ar paslaugoms taikomi lengvatiniai 5 ir 9 proc. tarifai.
