Prezidento patarėja: po rinkimų tikėjomės kitokios koalicijos

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė pareiškė, jog po parlamento rinkimų spalį Prezidentūra tikėjosi, kad naujajame Seime ir Vyriausybėje dirbs kitokia valdančioji dauguma.
Asta Skaisgirytė
Asta Skaisgirytė / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Taip ji kalbėjo koaliciją sutarus formuoti Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), „Nemuno aušrai“ ir Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“.

„Išaiškėjus šių rinkimų laimėtojams, mes tikėjomės kitokios koalicijos. Beje, apie kitokią koaliciją kalbėjo ir laimėję socialdemokratai“, – LRT televizijos laidai „Savaitė“ sakė vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais A.Skaisgirytė.

Vis dėlto ji tvirtino, kad dėl „ambicijų karo kai kurių partijų lyderiai nesugebėjo peržengti savo asmeninių ego“, dėl ko pirminės koalicijos derybos sužlugo.

LSDP iš pradžių skelbė mėginanti koaliciją formuoti su demokratais ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau su pastarųjų pirmininku Ramūnu Karbauskiu nesutariantis demokratų lyderis Saulius Skvernelis priešinosi „valstiečių“ įtraukimui į valdžią.

Galop šios savaitės ketvirtadienį pranešta, kad LSDP į daugumą kviečia demokratus ir „aušriečius“.

„Ar gerai, kad dabartinė koalicija savyje turi „Nemuno aušrą“? Na, labai didelis klausimas. Jau turime reakcijas iš užsienio sąjungininkų, labai aiškias“, – teigė A.Skaisgirytė.

Ji kėlė klausimą, ar „Nemuno aušra“ kaip politinė jėga gali atsiriboti nuo jos lyderio Remigijaus Žemaitaičio antisemitinių pasisakymų.

„Ar partija nori su tokiu lyderiu į parlamentą? Partija turėtų apsispręsti pirmiausia. Kokia ji partija – ar ji antisemitinė partija, ar ne? Nes kol lyderis šneka, kaip šneka, o partija nereaguoja, galima suprasti, kad tai visos partijos pozicija. Ar taip ir yra?“, – kalbėjo prezidento patarėja.

A.Skaisgirytė sakė, kad kitą savaitę prezidentas turėtų susitikti su kandidatu į premjerus Gintautu Palucku aptarti su koalicija susijusių klausimų.

Jos teigimu, tvirtinant Ministrų kabinetą, be kitų dalykų, bus vertinama, ar kandidatas užimti ministro pareigas nėra kaip nors susijęs su antisemitizmu.

Paklausta apie jos pačios galimybes tapti užsienio reikalų ministre, A.Skaisgirytė tai pavadino „porinkiminiais gandais“.

„Neskubinkime įvykių“, – pareiškė ji.

Kritikos Lietuvoje ir užsienyje socialdemokratų sprendimas kviesti į valdančiąją daugumą „aušriečius“ sulaukė dėl to, jog R.Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus.

Konstitucinis Teismas dėl viešų pasisakymų apie žydus ir Izraelį R.Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. Po šio sprendimo R.Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato, kad neįvyktų apkaltos procesas ir jis vėliau galėtų kandidatuoti į prezidentus ir į Seimo narius.

Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis