Prezidentas G.Nausėda buvo vetavęs šį įstatymą, bet Seimas jo veto atmetė.
„Toks vaizdas, kad buvo sukurtas baubas, tas baudas buvo pavadintas jūsų minėtos valstybės (Švedijos – BNS) vardu, ir tada su tuo baubu nuspręsta kovoti“, – Žinių radijui sakė patarėja.
J.Šovienės teigimu, siekiant saugoti mišką reikėtų imtis kitų priemonių, pavyzdžiui, keisti miško priežiūros taisykles ar numatyti ribojimus plyniems kirtimams.
„Galbūt ir paskubėta, ir tam tikra kova su tam tikrais baubais, kurie iš tikrųjų neegzistuoja“, – pridūrė J.Šovienė.
Ji užsiminė, kad naujasis įstatymas gali trukdyti naujiems investuotojams.
„Yra keletas įmonių, kurios turi kelis ar keliasdešimt tūkstančių hektarų, o visiems kitiems dabar bus galima įsigyti ne daugiau kaip pusantro tūkstančio hektarų. Tai kam čia palankesnės sąlygos – ar tiems, kurie jau prisipirkę, ar tie, kurie jau nebegalės nusipirkti?“, – kalbėjo J.Šovienė.
Pagal įstatymą, nuo kitų metų asmeniui ar susijusiems asmenims Lietuvos teritorijoje bus galima įsigyti tik iki 1 500 hektarų maksimalaus miškų ūkio paskirties žemės ploto.
Parlamentarai teigia, kad taip siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, kai verslas turi neribotas galimybes supirkti tūkstančius hektarų miškų. Seimo nariai sako, kad ribojimas padės sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosaugai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Po atmesto prezidento veto švedų investuotojai IKEA sunerimo, įsikišo ambasada
J.Šovienės teigimu, siekiant saugoti mišką reikėtų imtis kitų priemonių, pavyzdžiui, keisti miško priežiūros taisykles ar numatyti ribojimus plyniems kirtimams.
Lietuvoje apie 20 tūkst. hektarų miškų per Rumunijoje registruotą įmonę valdo Švedijos baldų pramonės ir prekybos grupė „Ikea“.
Švedijos ambasada BNS patvirtino, kad Prezidentūrai yra perdavusi žinią apie švedų investuotojų nerimą dėl įstatymo.