„Sankcijos taip, reikalingos už tuos, kaip mes manome, nusikaltimus žmogaus teisėms ir apskritai žmogiškumui. Tačiau ar tai padeda išspręsti situaciją – ne, situacijos išspręsti tai nepadeda, iki šiol nepadėjo išspręsti ir todėl turime žiūrėti į kitas priemones, kurios yra mūsų arsenale“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja.
„Taip, kalbėjimasis ir yra viena iš tokių priemonių, todėl visiškai jo nesmerkiame – atvirkščiai, manome, kad per Vokietijos ir Prancūzijos lyderius galime pasiųsti žinutes tiems autokratiniams lyderiams, su kuriais mes nesišnekame“, – sakė A.Skaisgirytė.
Pasak jos, Baltijos valstybių požiūris nuo vakarų lyderių viešai išsakomų pozicijų dėl A.Lukašenkos išsiskyrė jau po pernai įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos A.Lukašenka paskelbė laimėjęs, todėl šios vakarų valstybės „reikalui esant gali kalbėtis su Baltarusijos autokratiniu lyderiu“.
„Tai, kad kalbasi, nėra labai blogai. Jeigu mes visi sutariame, kad blogiausias scenarijus būtų karas, tai kad karo išvengtumėme, turime bandyti padaryti viską, kad deeskaluotumėme situaciją“, – pridūrė ji.
Anot jos, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pirmadienio pokalbio su Aliaksandru Lukašenka bei ankstesnio Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu negalima vadinti derybomis, nes įprastai derybose „abi pusės tikisi kažką gauti“.
A.Merkel, jos žiniomis, kėlė ir aštrius žmogaus teisių, neteisėtos migracijos kurstymo klausimus.
„Kai kalbamasi ir bandoma derinti pozicijas, tos pozicijos gali ir išsiskirti, nesvarbu, kad žmonės kalbasi. Manau, ir šiuo atveju, ir Vokietijos kanclerė, ir Prancūzijos prezidentas kalbasi atitinkamai su Baltarusijos ir Rusijos lyderiais, tačiau jų pozicijos nebūtinai sutampa duotu klausimu. Mūsų žiniomis, kanclerė kėlė ir žmogaus teisių klausimą, ir nelegalios migracijos klausimą, ir kitus mums rūpimus dalykus. Ir tas yra labai gerai“, – sakė A.Skaisgirytė.
Mūsų žiniomis, kanclerė kėlė ir žmogaus teisių klausimą, ir nelegalios migracijos klausimą.
Ji sako, kad Lietuvos galimybės kalbėtis su Rusija ar Baltarusija ir tokie pat pokalbiai Vokietijos ar Prancūzijos vadovų iniciatyva yra „skirtingos svorio kategorijos“.
„Jei kalbėtumėme apie rezultatą, tai žinoma, kad didesnėje svorio kategorijoje esanti šalis turi galimybes pasiekti didesnį rezultatą“,– sakė patarėja.
Kaip pirmadienį patvirtino A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas, kadenciją baigianti kanclerė su A.Lukašenka „kalbėjosi apie sudėtingą padėtį prie Baltarusijos ir ES sienos, ypač dėl būtinybės suteikti humanitarinę pagalbą ten esantiems pabėgėliams ir migrantams“.
Praeitą savaitę A.Lukašenkos sąjungininkas, Rusijos vadovas V.Putinas ragino ES lyderius tiesiogiai kalbėtis su A.Lukašenka ir pridūrė, kad A.Merkel pasiruošusi tai padaryti.
Pirmadienį vakare V.Putinas taip pat aptarė krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos su Prancūzijos prezidentu E.Macronu. Abi pusės sakė, kad priešprieša turi būti mažinama.
ES pirmadienį uždegė žalią šviesą naujoms sankcijoms A.Lukašenkos režimui už jo vaidmenį kurstant krizę.
Lietuva atsisako dialogo su A.Lukašenka, nes nelaiko jo teisėtai išrinktu Baltarusijos prezidentu.
