Ekspertai po pasitarimo prezidentūroje: galbūt pandemijos pikas jau už nugaros, bet laikyti tai pergale dar anksti

Po susitikimo buvo surengta nuotolinė spaudos konferencija, kurioje be prezidento vyriausiojo patarėjo bei Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovo Simono Krėpštos dalyvavo ir trys Sveikatos ekspertų tarybos nariai: prof. Mindaugas Stankūnas, prof. Aurelija Žvirblienė ir prof. Kęstutis Petrikonis.

Atsargus optimizmas

S.Krėpšta teigė, kad kalbant apie pandemijos raidą, turėjome švenčių laikotarpį, kuris įveda vadinamo duomenų triukšmo: „Dar negalima daryti išvadų, ar situacija gerėja, bet papildomų viltingų žinių matome ir yra galimybė, kad pandemijos pikas jau yra mums už nugaros. Be abejo, tai reikės patvirtinti kitą savaitę, sulaukus pirmos nešventinės savaitės, kai galėsime vertinti įprastus testavimo skaičius ir įprastas testavimo apimtis.“

Jis neslėpė, kad pozityvių žinių yra, bet situacija išlieka toliau sudėtinga, ligoninių krūvis didžiulis.

„Iki pasvarstymo apie karantino švelninimą dar labai toli, – teigė S.Krėpšta. – Tos pozityvios žinios, kad galbūt pandemijos pikas jau už nugaros. Tačiau tai patvirtinti dar reikia sulaukti šios savaitės duomenų. Bet net jeigu taip yra, tai iki karantino švelninimo yra dar nemažai laiko. Būtina laikytis nustatytų reikalavimų.“

Būtų klaida jau vertinti kaip galutinį pagerėjimą

Prof. Mindaugas Stankūnas irgi patvirtino, kad tam tikrų gerų žinių esama, tačiau, jo teigimu, būtų didžiulė klaida jau imti galvoti, jog galima švelninti karantino sąlygas.

Jis minėjo, kad paskutinių dienų skaičiai atrodo optimistiškiau, tačiau tik kitą savaitę – antradienį, trečiadienį – bus galima matyti tiksliau.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas

„Šiandien yra paskelbta apie 2700 naujų atvejų. Tai labai didelis skaičius. Tačiau, tikėtina, kad jau nematysime anksčiau buvusių skaičių, t. y. keturių tūkstančių“, – sakė profesorius.

Jis taip pat kalbėjo apie ekspertų siūlytas priemones, kurios tiktų esant vienokiai ar kitokiai epidemiologinei situacijai. Jo manymu, griežčiausios priemonės turėjo būti pritaikytos dar spalio pradžioje, tačiau taip nutiko, kad tai padaryta tik gruodžio 15 d.

VIDEO: Komentarai po prezidento susitikimo su sveikatos ekspertų taryba

Komentarai po prezidento susitikimo su sveikatos ekspertų taryba

„Mūsų prognozės, kurios buvo pristatytos gruodžio 15 d., buvo gana tikslios. Mes šiam sekmadieniui prognozavome apie 65 tūkst. aktyvių atvejų, jų buvo apie 67 tūkst. Truputį suklydome, apie 1,5 tūkst., bet gana tiksliai prognozavome“, – sakė M.Stankūnas.

Tad, jei bus laikomasi pasiūlyto plano, sausio mėnesį galime baigti geresnės nuotaikos. O spalį buvo reaguojama lėtokai, tikino M.Stankūnas.

Tolygus mažėjimas yra geriausia

Profesorius teigė, kad jau galima sakyti su tam tikru atsargumu, jog pikas praeityje, situacija gerėja, nors aiškus vaizdas – tik kitoje savaitės pusėje.

„Negalėčiau įvardinti konkretaus skaičiaus, bet mes norėtume matyti labai aiškią mažėjimo tendenciją. Laukiame tolygaus mažėjimo. Kuo jis būtų staigesnis, didesnis, tuo mums būtų geriau“, – apie tai, kokie skaičiai jau reikštų, kad pandemijos pikas praeitas, kalbėjo prof. M.Stankūnas.

Paklaustas, kaip vertina bažnyčios sprendimą atnaujinti pamaldas su žmonėmis, S.Krėpšta padėkojo, kad buvo laikomasi nustatytų ribojimų, o nuo kitos savaitės pagal Vyriausybės nustatytą tvarką tai daryti galima. Tik būtina laikytis nustatytų reikalavimų.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19

Prof. M.Stankūnas teigė bendravęs su Lietuvos vyskupų konferencijos atstovais, jie konsultavosi, esą Lietuvos ganytojai labai rimtai žiūri į skaičius, situaciją, svarstė UŽ ir PRIEŠ.

„Nupasakojau rizikas, kad mums šiuo atveju labai svarbios net minimalios pastangos. Buvo įsiklausyta, negaliu komentuoti, koks sprendimas priimtas, bet tikrai buvo iš visų pusių apsvarstyta. Aš matyčiau tam tikrų rizikų, jų yra visur. Aš išsakiau savo nuogąstavimus Lietuvos vyskupams, kiek žinau, jie tai svarsto šiandien“, – teigė M.Stankūnas, prisipažinęs, pataręs, kad asmeninė malda šiuo periodu būtų tinkamesnė.

Prof. Kęstutis Petrikonis irgi minėjo, kad, jo nuomone, šį mėnesį dar nereikėtų pereiti prie pamaldų su žmonėmis, tačiau jis kalbėjo ir apie psichologinę daugelio žmonių sveikatą, tą esą irgi būtina įvertinti.

Būtini greitieji testai

Prof. Aurelija Žvirblienė teigė, kad labai išaugus tyrimų apimtims, būtini greitieji testai, kurių įsigijimas dėl formalių priežasčių vis dar įstrigęs. Ji minėjo ir būtinybę atlikti viruso pilno genomo tyrimus, kad nepraleistume momento, kai į šalį pateks mutavęs virusas iš Jungtinės Karalystės ar Pietų Afrikos Respublikos. Būtina sekti tą plitimo kelią.

Kol kas atliekami tik pavieniai tyrimai dėl pakitusio viruso plitimo, atvejų dar nėra užfiksuota, tačiau profesorė sakė tikrai negalinti teigti, jog taip yra visoje Lietuvoje – sienos nebuvo uždarytos, o mutavęs virusas Jungtinėje Karalystėje plito dar rugsėjį.

„Dar vienas klausimas buvo apie serologinių testų reikalingumą. Šitaip išsiplėtus infekcijai Lietuvoje, tikrai žinome nemažai atvejų, kai žmonės praserga, kai vienas šeimos narys užsikrečia, kiti nebūtinai eina išsitirti molekuliniais metodais, net ir jausdami simptomus. Turbūt kiekvienas savo aplinkoje tokių žinome.

Būtent serologiniai testai, kurie parodytų persirgimą, buvusią infekciją, šioje situacijoje būtų nepaprastai naudingi. Mes žinotume realią viruso išplitimo situaciją, nes jeigu ne visi žmonės pasidaro PGR testus, vadinasi, platesnis serologinis testavimas duotų žymiai platesnį vaizdą, taip pat duotų įrankį ir mūsų analitikams dėl ateities prognozių“, – kalbėjo A.Žvirblienė.

Profesorė priminė ir jau antradienį sakytą dalyką, kad persirgę žmonės yra apsaugoti nuo viruso apie pusę metų – tiek, kiek ir apsaugo vakcinos.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelija Žvirblienė

Tačiau tikrai nėra taip, kad persirgę žmonės yra diskriminuojami, atvirkščiai – nėra reikalo juos papildomai skiepyti dabar. Duomenys turimi tik apie pusę metų po persirgimo, kai atsiras naujos informacijos, mokslinių tyrimų, tuomet bus sprendžiama apie būtinybę skiepyti persirgusius žmones vėliau.

A.Žvirblienė minėjo JAV tyrimą, kuriame stebėti apie 3 mln. žmonių, kad tarp persirgusiųjų užsikrėsti antrą kartą riziką yra dešimt kartų mažesnė, nei tarp neturinčių antikūnų. O net užsikrėtę paprastai perserga besimptome infekcija.

Patikimiausi skaičiai – hospitalizacijos

Prof. Kęstutis Petrikonis teigė, kad patikimiausi skaičiai, kuriuos turime, ypač šventiniu laikotarpiu, yra apie hospitalizuotus pacientus – kiek žmonių atsidūrė ligoninėse, reanimacijoje ir t.t.

Baiminamasi, kad šventės, tarpušventis gali turėti didelės įtakos tam, tačiau tikimasi, kad skaičiai stabilizuosis ir imtų mažėti. Anksčiau ligoninėse atsidurdavo apie penki procentai nuo aktyvių nustatytų atvejų, o dabar 3,5 proc. Tai, anot profesoriaus, gali rodyti, kad mažėja tų, kuriems būtina hospitalizacija, tačiau gali būti ir taip, kad daugiau pacientų gydoma namuose.

Prezidento sudaryta taryba atsitrauks nuo kasdienių klausimų, o daugiau imsis mokslinio nagrinėjimo, taip pat patars ir prezidentui, posėdžiaus rečiau.

„Ekspertų taryba atsitrauks nuo operatyvių veiksmų ir pereis daugiau prie mokslinio tipo, ilgesnio laikotarpio klausimų. Taip pat ji padės prezidentui rengtis Europos Vadovų Tarybos posėdžiams, kuriuose bus svarstomi pandemijos klausimai“, – sakė S.Krėpšta.

Antradienį buvo Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos COVID-19 valdymo susitikime buvo pristatyti pasiūlymai dėl keturių karantino apribojimo scenarijų, jų metu taikomas priemones bei socialinių palaikymo burbulų kūrimo principus kiekvienam karantino scenarijui.

Taip pat paskelbta, kas turės prioritetą skiepijant nuo COVID-19 ir kiek laiko prireiks norint paskiepyti pirmiausia medikus, o tada didžiąją visuomenės dalį.