„Tai, ką matėme 2021 metais, buvo įžanga į dabartinius procesus. (...) Autoritarinės valstybės labiau ima į kumštį savo visuomenes ir atakuoja laisvąjį pasaulį, siekia naujos tvarkos visoje Žemėje“, – žurnalistams sakė patarėjas.
„Tai matome pakraščiuose – kas vyksta šalia autoritarinių valstybių, šalia Rusijos, šalia Kinijos. Turėjome platų įvairiausių įvykių patirtį su Baltarusija, taip pat – kas susiję su globalia tvarka“, – tvirtino jis.
K. Budrys abejojo, ar Rusijai reikia naujų teritorijų, anot jo, ji labiau siekia kontroliuoti.
„Ar reikia Rusijai daugiau teritorijų? Tai klausimas, kuris neturi aiškaus atsakymo. Ko tikrai reikia Rusijai, tai reikia politinės totalinės kontrolės kaimyninių valstybių. Jeigu tai kontrolei užsitikrinti reikia valdyti ir teritoriją, ją administruoti, tada nueis ir tokiu keliu“, – teigė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, tai rodo Baltarusijos pavyzdys – autoritarinį šios šalies prezidentą Aliaksandrą Lukašenką Kremlius kontroliuoja visiškai.
„Norėjo – įvedė pajėgas, norėjo – išvedė. Matėme tik eilinius Lukašenkos pasiteisinimus, iki absurdo lygmens išgalvotas istorijas, kas ten vyksta ir kodėl ten vyksta“, – sakė K.Budrys.
„Turbūt analogiškos situacijos, tokios totalinės kontrolės gretimos valstybės su Rusija norėtų ir Ukrainos atveju. Tačiau mato, kad niekaip kitaip to nepavyks padaryti, tik tokiomis brutaliomis karinėmis priemonėmis“, – kalbėjo jis.
Penktadienį paskelbtoje grėsmių vertinimo ataskaitoje žvalgyba teigia, kad Rusija nori padidinti įtaką Baltarusijai, šalių karinė integracija auga, tačiau artimiausiu metu politinė valstybių integracija neplanuojama.
Šis dokumentas, kuriame yra ir Rusijos bei Baltarusijos keliamų karinių grėsmių apžvalga, rengtas iki vasario pradžios, kai Kremlius nebuvo pradėjęs invazijos į Ukrainą.
K.Budrys akcentavo ir Kinijos pastangas „keisti nusistovėjusią tvarką įvairiose srityse, taip pat – ir skaitmeninės erdvėje, reguliuojat globaliu mastu duomenų apsikeitimą, interneto laisves ir pan.“.
