Žinau, kad aš, JAV federalinės tarnybos pareigūnas, atvykęs į SSRS ar sovietinę Lietuvą, tapdavau KGB taikiniu – sekdavo kiekvieną mano žingsnį. Žinau, kad mane šnipinėjančių buvo ir tarp tų, kuriuos priimdavau savo namuose Čikagoje.
Buvau lojalus JAV pilietis, kuriam ši šalis suteikė prieglobstį ir sudarė sąlygas iš naujo kurti gyvenimą, eiti aukštas pareigas federalinėje administracijoje. Kartu buvau lietuvis, kurio tikroji Tėvynė buvo okupuota.
Mūsų jaunesnioji karta, susibūrusi į ,,Santarą-Šviesą", stengėsi, kad nenutrūktų ryšys su Lietuva, jos pavergimo faktą nuolatos kėlėme aukščiausiose valdžios institucijose ir tarptautinėse organizacijose. Tikėjome, kad Lietuva bus laisva.
Jeigu būtų galimybė dar kartą gyventi tą patį gyvenimo tarpsnį, daryčiau lygiai tą patį. Net ir žinodamas, kad dvidešimtais Lietuvos nepriklausomybės metais nebus pamirštos KGB pamokos – drabstytis purvais", – pabrėžė V.Adamkus.
