G.Nausėdos siūlymai gerovės valstybės vizijai įgyvendinti sulaukė nemažai kritikos: nuo finansų ministro Viliaus Šapokos iki kai kurių buvusių jo kolegų bankų ekonomistų. Prezidentas netruko į ją atsakyti.
Pastaruoju metu nuo G.Nausėdos kelis kartus kliuvo ir Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui.
Nepatinka prezidento idėjos? Teks pasimokyti
Į V.Šapokos pasiūlymą nusiimti rožinius akinius teikiant mokestinius pasiūlymus, G.Nausėda atsakė pasiųsdamas žinią dėl ministro kompetencijos.
„Jei ponas Šapoka nesupranta, kas yra gerovės valstybė, jam teks mokytis“, – pareiškė jis.
Jei ponas Šapoka nesupranta, kas yra gerovės valstybė, jam teks mokytis.
Į kai kurių ekonomistų pastabas esą lėtesnis darbo mokesčių mažinimas labiausiai atsilieptų jaunoms ir nedaug uždirbančioms šeimoms regionuose, G.Nausėda irgi turėjo ką atsakyti.
„Jeigu mano buvusiems kolegoms susidaro įspūdis, kad tai pakenks dalies bankų klientų finansiniam pastovumui arba pajėgumui, tai yra jų nuomonė“, – atsikirto jis.
Jeigu mano buvusiems kolegoms susidaro įspūdis, kad tai pakenks dalies bankų klientų finansiniam pastovumui arba pajėgumui, tai yra jų nuomonė.
G.Nausėda švystelėjo ir R.Šimašiui. Jį prezidentas sukritikavo dėl nuimtos atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.
„Kartais vaikai išpila rašalą ant sienos ir sako: tėveli, ateik, tave mokytoja kviečia į mokyklą. Šiuo atveju, galiu pasakyti tik viena: sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“, – tada aiškino šalies vadovas.
R.Šimašiui teko ir dėl vis neįgyvendinamo nacionalinio stadiono projekto. G.Nausėda merui įgėlė sakydamas, kad Vilniuje nepakanka tik lenteles nuiminėti.
„Reikia ir padaryti ką nors daugiau, ką nors sukurti. Tikiuosi, kad mes padarysime ką nors gražaus. Stadionas bus ta vieta, nuo kurios prasidės futbolo atgimimas“, – po futbolo rungtynių tarp Lietuvos ir Portugalijos kalbėjo prezidentas.
R.Šimašius neliko skolingas. Jis aiškino, kad jei buvusi prezidentė D.Grybauskaitė taip būtų pakomentavusi, tai būtų labai nemalonu.
„Dabar man truputėlį labiau neramu dėl prezidentūros, kaip institucijos, orumo tam tikro lygio. Tikiuosi, kad viskas stos į vietas“, – teigė sostinės meras.
Dabar man truputėlį labiau neramu dėl prezidentūros, kaip institucijos, orumo tam tikro lygio. Tikiuosi, kad viskas stos į vietas.
G.Nausėda – paieškų kelyje
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius R.Lopata sakė, kad sunku įvertinti, ar su minėtais griežtesniais G.Nausėdos pasisakymais galima sieti kažkokius pasikeitimus.
Jį, kaip šalies vadovą, pažįstame tik kelis mėnesius. Todėl dar negalima pasakyti, kuri jo retorika yra tikroji, o kuri – kitokia.
„Bet, aš manau, pagrindinis dalykas, kad prezidentas ieško savo vietos politinėje arenoje ir, man atrodo, jam sunkiai sekasi ją surasti. Kitaip tariant, politika turi būti su turiniu“, – pažymėjo politologas.
R.Lopata neįžvelgia turinio, vien tik protokolinę diplomatiją G.Nausėdos užsienio politikoje.
„Vidaus politikoje, kaip matome, jis susiduria su sunkumais kai kurioms savo iniciatyvoms. Aš manau, kad jis ieško savo vietos ir iš tikrųjų kol kas nežino turinio. O kai nežinai politikos turinio, labai sunku apsispręsti dėl retorikos. Manau, jis paieškos kelyje“, – komentavo VU TSPMI profesorius.
Vidaus politikoje, kaip matome, jis susiduria su sunkumais kai kurioms savo iniciatyvoms ir panašiai.
Anot R.Lopatos, kandidatuodamas į prezidentus G.Nausėda neslėpė neturintis patirties politikoje. Kai jis įgaus patyrimo, esą bus galima kalbėti apie šalies vadovo politinį stilių ir politikos turinį.
Buvo šiek tiek nepasiruošęs tam, kas laukia
Viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko teigimu, D.Grybauskaitės komunikacija buvo labai tikslinga. Suformuota komunikacinė sistema, kuri ją atribodavo, kai to reikėdavo, leisdavo jai ne tik žodžiais, bet ir darbais komunikuoti savo požiūrį į politikus.
„Tarkime, paprastas triukas. Prezidentė neturėjo tradicijos dažnai susitikti su žiniasklaida. Žiniasklaida dėl to skundėsi. Tačiau ji mėgdavo susitikti su visuomene ir staiga mes gaudavome tokį vaizdą, kad D.Grybauskaitė atsakinėja į žiniasklaidos klausimus apsupta paprastų žmonių. Tai yra triukas, kuris buvo labai veiksmingas. Ji tai įteigė, privertė visus laikytis šitų taisyklių“, – pastebėjo jis.
Pasak A.Katausko, G.Nausėdos komunikacijos struktūra dar formuojasi. Visa tai, kas buvo pasakyta rinkimų kampanijos metu, ko gero, reikėtų pamiršti.
Komunikacijos ekspertas sakė, kad dabar pamatėme visai kitokį G.Nausėdą.
„Pamatėme G.Nausėdą, kuris yra pakankamai aštrus, aštresnis ir tai tikrai disonuoja su tuo „visus susodinti prie stalo“, „rasti konsensusą“ ir panašiai. Jeigu atsimenate, buvo lyginimai, kad jis labai primena Valdą Adamkų. Dabartiniai jo pasisakymai, ko gero, nelabai primena V.Adamkų“, – pabrėžė jis.
Pamatėme G.Nausėdą, kuris yra pakankamai aštrus, aštresnis ir tai tikrai disonuoja su tuo „visus susodinti prie stalo“, „rasti konsensusą“ ir panašiai.
Dabar, pasak A.Katausko, prasidėjo kasdienis darbas. Tapo aišku, kad G.Nausėdai kartais teks dalyvauti batalijose, įsiterpti į jau nusistovėjusią politinę sistemą.
„O jis dar yra naujas, tad jis turės išsikovoti savo vietą po saule“, – akcentavo viešųjų ryšių specialistas.
Pasikeitusią G.Nausėdos retoriką A.Katauskas siejo ir su jo komandos sudarymu. Taip pat ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad politikai, ruošdamiesi naujajam politiniam sezonui ir artėjantiems rinkimams, labai greitai įvertino kai kuriuos prezidento pasakymus, pavyzdžiui, dėl gerovės valstybės.
„Būkime biedni, bet teisingi, galbūt G.Nausėda buvo ir šiek tiek nepasiruošęs tam, kas jo laukia. Kai esi nepasiruošęs, esi provokuojamas, kai reikia priiminėti sprendimus, o dar nėra kažkokios sistemos – mes jos nelabai matome viešojoje erdvėje, kartais nutinka dalykų, kurių tu nesitiki, arba dalykų, kurie lyg ir prieštarauja vienai ar kitai tavo prieš tai sakytai nuomonei“, – aiškino A.Katauskas.
Būkime biedni, bet teisingi, galbūt G.Nausėda buvo ir šiek tiek nepasiruošęs tam, kas jo laukia.
