Penktadienis – G.Nausėdos inauguracijos iškilmių diena. Davęs priesaiką Seime jis oficialiai pradės eiti prezidento pareigas.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vyko šešios prezidento inauguracijos – Algirdo Brazausko, Valdo Adamkaus, Rolando Pakso, tada – vėl V.Adamkaus ir dvi Dalios Grybauskaitės.
Tarpukariu prezidentais buvo inauguruoti Antanas Smetona, Kazys Grinius, Aleksandras Stulginskis.
15min siūlo prisiminti, kokios buvo Lietuvos prezidentų po nepriklausomybės atkūrimo inauguracijos.
Apie tai, kokias ceremonijas rinkosi pirmieji valstybės vadovai tarpukariu, kas jas vienijo, galite paskaityti čia.
Saugojo A.Brazausko priesaiką priėmusį teisėją
Pirmoji prezidento inauguracija atkūrus nepriklausomybę įvyko 1993 metų vasario 25 dieną. Tądien inauguruotas pirmasis per visuotinius rinkimus išrinktas prezidentas A.Brazauskas.
Kaip prisimena tuomet Seimui vadovavęs Česlovas Juršėnas, iki inauguracijos reikėjo pasirūpinti priimti svarbius įstatymus, pavyzdžiui, apibrėžiančius prezidento statusą.
Prezidentas turi savo herbą ir vėliavą. Ją pagal patvirtintą išvaizdą tąsyk sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.
Taip pat reikėjo numatyti, kas priims išrinktojo šalies vadovo priesaiką. Teisės aktai numatė, kad tai turi padaryti Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas arba jį pavaduojantis asmuo. Tačiau tuo metu nebuvo nei KT, nei jo pirmininko.
„Mes turėjome paruošti ir priimti mums visiškai naują dalyką, Lietuvos istorijoje to niekada nebuvo – KT įstatymą – ir pradėti siūlyti kandidatus į KT teisėjus. Jų buvo numatyta devyni, juos turėjo siūlyti trys subjektai – prezidentas arba laikinasis prezidentas, kokiu buvo A.Brazauskas, Aukščiausiojo teismo pirmininkas ir aš, kaip laikinasis Seimo pirmininkas.
Vienas kandidatas mums buvo aiškus – greta mūsų ir su mumis dirbęs Aukščiausios Tarybos, o vėliau – Seimo Juridinio skyriaus vedėjas Juozas Žilys. Jis Seime buvo laiku išrinktas. Bet atsirado kita problema. Kadangi jis vienas, o jeigu jam kas atsitiktų? Nepatikėsite, bet buvo sutarta, kad jį reikia saugoti, jog jis būtų sveikas ir gyvas bei įvykdytų prisaikdinimo ceremoniją“, – pasakojo Č.Juršėnas.
Nepatikėsite, bet buvo sutarta, kad jį reikia saugoti, jog jis būtų sveikas ir gyvas bei įvykdytų prisaikdinimo ceremoniją.
Pastojo kelią į katedrą
Pasak Č.Juršėno, A.Brazausko inauguracijos šventė prasidėjo ant Gedimino kalno. Čia ceremonijoje prisimintos pagoniškos tradicijos – liepsnojo laužas, atliktos senovinės ugnies apeigos. Taip norėta susieti mūsų valstybės istoriją su dabartimi.
Vėliau prezidento vėliava turėjo būti nešama į Vilniaus arkikatedrą.
„Bet atsirado visiškai netikėta šios dienos požiūriu, bet tada – natūrali problema. Priešininkai, patyrę pralaimėjimą, vis tiek bandė, kaip sakoma, atsigrajinti. Vadinamosios megztosios beretės sustojo prie pagrindinių arkikatedros durų ir sakė, kad neįleis A.Brazausko. Su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku jie įėjo pro šonines duris. Arkikatedroje buvo pašventinta prezidento vėliava.
Pagal planą, tada prezidentas, kurį lydėjo tuometinis premjeras Bronislovas Lubys, turėjo Gedimino prospektu kartu su pašventinta prezidento vėliava žygiuoti iš arkikatedros į Seimo rūmus kitame prospekto gale. Bet, kadangi dalies publikos buvo taip „maloniai“ sutiktas, buvo nutarta, kad vėliava keliauja prospektu, o A.Brazauskas su B.Lubiu keliauja kitu keliu į Seimą“, – sakė Č.Juršėnas.
Jis procesiją pasitiko prie Seimo rūmų. Inauguracijos ceremonija Seime prasidėjo Č.Juršėno kalba. Tada žodis suteiktas J.Žiliui, kuris ir pradėjo A.Brazausko prisaikdinimą.
„Deja, su liūdesiu turiu pripažinti, kad dešinieji ir čia savaip elgėsi – pavėlavo į ceremoniją, matyt, sąmoningai. Paskui nederamai elgėsi ir pačios prisaikdinimo ceremonijos metu – šnekučiavosi, kikeno. Buvo nesusikaupę, elgėsi nerimtai, kaip to reikalavo momentas. Bet ką darysi, kokie jie buvo, tokie buvo tada. Kaip sakoma, su tokiais reikėjo gyventi ir dirbti“, – kalbėjo Č.Juršėnas.
Deja, su liūdesiu turiu pripažinti, kad dešinieji ir čia savaip elgėsi – pavėlavo į ceremoniją, matyt, sąmoningai.
Vėliau Nepriklausomybės aikštėje vyko kariuomenės paradas. A.Brazauskas susitiko su užsienio diplomatais, religinių bendruomenių atstovais, intelektualais.
Šventinis priėmimas buvo surengtas Vyriausybės svečių namuose Žvėryne.
Norėjo amerikietiško vėjo
Visai kitokia buvo antrojo po nepriklausomybės atkūrimo prezidento V.Adamkaus inauguracija, vykusi 1998 metų vasario 26 dieną.
Kaip pasakojo išrinktojo šalies vadovo organizuoti šias inauguracijos iškilmes pakviestas Amerikos lietuvis verslo konsultantas Arūnas Pemkus, V.Adamkus norėjo įnešti naujų, vakarietiškų vėjų.
„Aš pats dirbęs Ronaldo Reagano perrinkimo laiku jo inauguracijos komitete 1985 metais – tai galbūt vienintelis, kuriam yra tekę dirbti prie inauguracijų. V.Adamkus, tai žinodamas, pasiprašė manęs trupučiuką tokio amerikietiško vėjo arba vakarietiškų tradicijų įtraukti ir faktiškai davė laisvas rankas formuoti visą tą programą“, – prisiminė jis.
V.Adamkus, tai žinodamas, pasiprašė manęs trupučiuką tokio amerikietiško vėjo arba vakarietiškų tradicijų įtraukti ir faktiškai davė laisvas rankas formuoti visą tą programą.
V.Adamkaus inauguracijos metu siekta atspindėti pagrindinį jo rinkimų kampanijos devizą – laisvas žmogus, atvira visuomenė, stipri valstybė.
Pasak A.Pemkaus, siekiant į šventę įtraukti kuo daugiau žmonių, nes ne visi galėjo atvykti į renginius, nuspręsta viską transliuoti per televiziją.
Buvo atsisakyta kai kurių renginių, vykusių per A.Brazausko inauguraciją, pavyzdžiui, ceremonijos ant Gedimino kalno.
„Nors mūsų, kaip lietuvių, istorija yra graži, įdomi ir taip toliau, bet politiškai, tiesą pasakius, kunigaikščių laikai ir valdymas – visiškai skirtingi nuo demokratijos, respublikinės sistemos“, – aiškino A.Pemkus.
Vyko keturi pokyliai
Po priesaikos Seime V.Adamkus su kortežu vyko į mišias Vilniaus arkikatedroje. Po jų prezidentas su palyda išėjo į Katedros aikštę, kur išsirikiavę stovėjo Lietuvos miestų ir miestelių atstovai su savo vėliavomis. Čia vyko ir karinis paradas, V.Adamkus pasakė kalbą.
Ceremonija tęsėsi prie prezidentūros, kur vyko rūmų perdavimas. Buvo nuleista kadenciją baigusio prezidento A.Brazausko vėliava ir pakelta naujojo šalies vadovo V.Adamkaus vėliava. Prezidentas iš Simono Daukanto aikštės rūmų balkono pasveikino visuomenę.
Vakare inauguracijos proga Vilniuje vyko keturi pokyliai. A.Pemkaus teigimu, į pobūvius Prezidentūros rūmuose ir rotušėje daugiausia buvo pakviesti užsienio diplomatai, Vyriausybės, Seimo, įvairių konfesijų atstovai, kiti svečiai.
Chodkevičių rūmuose vykusiame pokylyje linksminosi bilietus įsigiję žmonės. Kaip prisiminė A.Pemkus, į šį pobūvį susirinko per 100 svečių.
Sporto rūmuose V.Adamkaus kadencijos pradžią šventė jo rinkimų kampanijos savanoriai iš visos Lietuvos. Jų buvo virš 4 tūkstančių.
V.Adamkus apsilankė visuose šiuose pokyliuose, pasveikino susirinkusius, pabendravo su jais.
Prie A.Adamkienės – vieta L.Lolišvili
2003 metais prezidentu išrinkto R.Pakso inauguracijos iškilmės vasario 26 dieną prasidėjo tradiciniais renginiais: priesaikos ceremonija Seime, mišiomis Vilniaus arkikatedroje, Prezidentūros rūmų perėmimo ceremonija.
Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų vyko karinis paradas. Virš Vilniaus tąsyk praskrido trys karinių oro pajėgų mokomieji atakos lėktuvai ir trys oro erdvės saugumą užtikrinantys sraigtasparniai.
Dėl to buvo kilę pykčių su tuomečiu sostinės meru Artūru Zuoku, iš pradžių nenorėjusiu duoti leidimo skrydžiams.
Vakare Prezidentūros rūmuose vyko iškilmingas priėmimas, kuriame dalyvavo politikai, verslo atstovai, visuomenininkai. Vilniaus centre vyko šventinis koncertas. Jo metu operos primadona Irena Milkevičiūtė ir solistas Vytautas Juozapaitis atliko specialią inauguracijos dienos dainą „Tau, Lietuva“. Buvo iššauti fejerverkai, griaudėjo pabūklo šūviai, R.Paksui dainuota „Ilgiausių metų“.
R.Pakso inauguracijos iškilmėse tarp garbingiausių svečių buvo ir aiškiaregė Lena Lolišvili, kelerius metus, kaip yra sakiusi pati, gydžiusi būsimąjį prezidentą ir išpranašavusi jam, kad šis užims aukščiausią postą valstybėje.
Per mišias Vilniaus arkikatedroje ji sėdėjo Paksų šeimai už nugaros, greta Almos Adamkienės. L.Lolišvili dalyvavo ir kituose inauguracijos renginiuose, buvo pakviesta į iškilmingą priėmimą Simono Daukanto aikštės rūmuose.
Supainiojo priesaikos žodžius
R.Paksui per apkaltą netekus prezidento posto, šalies vadovu buvo išrinktas V.Adamkus.
2004 metų liepos 12 dieną vykusi antroji jo inauguracijos ceremonija buvo kukli – be pokylio ir fejerverkų. Pobūvio Prezidentūros rūmuose atsisakyta V.Adamkaus pageidavimu.
Be tradicinių inauguracijos renginių, tąsyk būta ir naujovių. Pavyzdžiui, prezidentas pagerbė valstybės įkūrėją, karalių Mindaugą. Prie jo paminklo sostinės centre buvo išrikiavę vėliavnešiai su Lietuvos miestų ir miestelių vėliavomis, o V.Adamkus prie paminklo padėjo gėlių.
Tiesa, inauguracijos metu įvyko nesklandumas. Seime tardamas priesaiką V.Adamkus supainiojo žodžius. Jis turėjo prisiekti saugoti Lietuvos žemių vientisumą, bet vietoje to prisiekė saugoti žmonių vientisumą. Vis dėlto V.Adamkaus priesaika buvo pripažinta galiojančia.
Atsisakė karinio parado
D.Grybauskaitė prezidento pareigas pradėjo eiti ekonominės krizės metu. 2009 metų liepą vykusi jos inauguracija taip pat buvo kukli ir taupi. Skelbta, kad ji kainavo apie 30 tūkstančių litų.
Po priesaikos ceremonijos Seime D.Grybauskaitė padėjo gėlių prie karaliaus Mindaugo paminklo, dalyvavo mišiose Vilniaus arkikatedroje, stebėjo kariuomenės paradą ir perėmė prezidento rūmus. Vėliau išėjo pabendrauti su ją atėjusiais pasveikinti piliečiais.
Vakare Simono Daukanto aikštėje vyko šventinis koncertas, kuriame dalyvavo atlikėjai, sutikę dainuoti nemokamai.
Panaši inauguracijos šventė buvo ir 2014 metais, kai D.Grybauskaitė pradėjo savo antrąją kadenciją.
Be privalomų iškilmių renginių, Lietuvos miestų ir miestelių vėliavos pasveikino prezidentę Katedros aikštėje, prie Prezidentūros rūmų vyko šventinis koncertas. Tąsyk buvo atsisakyta karinio parado.
