Kai išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda liepos 12 dieną bus inauguruotas prezidentu, bus paskirti du asmeniniai gydytojai, besirūpinsiantys jo sveikata. G.Nausėda dar neatskleidė, ar apie savo sveikatos būklę informuos visuomenę.
Dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmtako V.Adamkaus pavyzdžiu nesekė ir viešai neteikė informacijos apie savo sveikatą.
Apie savo sveikatos būklę neskelbė ir neskelbia Seimo pirmininkai, premjerai. Tiesa, 2008 metais parlamentui vadovavęs Arūnas Valinskas ėjo profilaktiškai tikrintis sveikatą. Tačiau tokį jo žingsnį kai kurie politikai įvertino kaip viešųjų ryšių akciją.
V.Adamkus turėjo vieną gydytoją
Prezidento įstatymas numato, kad valstybės vadovui yra skiriami du asmeniniai gydytojai. Juos skiria sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su prezidentu.
D.Grybauskaitės asmeniniai gydytojai yra Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikos Šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius bei šios klinikos direktoriaus medicinai ir slaugai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui gydytoja gastroenterologė Jolita Jakutienė.
Asmeniniu V.Adamkaus gydytoju buvo a.a. VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos skyriui vadovavęs docentas Remigijus Valdemaras Nargėla. Jis nuo 1998 metų rūpinosi ne tik prezidento, bet ir jo sutuoktinės Almos Adamkienės sveikata.
A.Veryga pasirengęs patarti
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjos Linos Bušinskaitės teigimu, teisiškai tėra reglamentuota tik tiek, kad prezidentui skiriami du asmeniniai gydytojai, o juos skiria sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su šalies vadovu.
„Visa kita – individualu ir priklauso nuo paties prezidento, nes nėra taip detaliai reglamentuota. Tai reiškia, kad pats prezidentas sprendžia, kiek ir kada lankytis pas asmeninį gydytoją ir gydytojus specialistus, kaip dažnai nori tikrintis sveikatą, ar nori viešinti savo sveikatos būklės patikrinimus visuomenei.
Taip pat ir dėl asmeninio gydytojo pasirinkimo – jis turi teisę pasirinkti pats arba pageidauti rekomendacijų dėl pasirinkimo. Tai – šalies vadovo apsisprendimo reikalas. Be to, prireikus asmeninis gydytojas gali nukreipti pas atitinkamos srities specialistus, pavyzdžiui, kardiologą, išsamesniems tyrimams ir panašiai“, – aiškino ji.
Prezidentas sprendžia, kiek ir kada lankytis pas asmeninį gydytoją ir gydytojus specialistus, kaip dažnai nori tikrintis sveikatą, ar nori viešinti savo sveikatos būklės patikrinimus visuomenei.
Pasak L.Bušinskaitės, mūsų šalies sveikatos sistemoje prezidentui galioja tokia pat tvarka, kaip ir bet kuriam gyventojui. Tai yra pirminei konsultacijai yra kreipiamasi į asmeninį gydytoją, šeimos gydytoją, o prireikus jis nukreipia pas atitinkamos srities gydytojus specialistus.
Už suteiktas paslaugas yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Skirtumas tik tas, kad prezidentui yra paskiriami du asmeniniai gydytojai sveikatos apsaugos ministro įsakymu, o gyventojai patys renkasi pas kokį šeimos gydytoją nori prisirašyti ir tai padaro patys.
„Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras A.Veryga ir jo komanda yra pasirengę bendradarbiauti ir padėti visais klausimais naujajam šalies vadovui bei jo komandai tiek, kiek reikės. Įskaitant ir rekomendacijas dėl asmeninių gydytojų pasirinkimo.
Šiuo metu kontaktuojame su ta išrinktojo prezidento komanda, kuri yra žinoma, kad sužinotume, ar naujasis šalies vadovas jau yra pats pasirinkęs, ar dar renkasi bei ar jam bus reikalinga sveikatos apsaugos ministro pagalba dėl asmeninių gydytojų pasirinkimo“, – sakė L.Bušinskaitė.
Išsamūs sveikatos tyrimai
Vienintelis mūsų šalies vadovas, kuris pranešdavo visuomenei sveikatos patikrinimo rezultatus, buvo 1998-2003 ir 2004-2009 metais prezidento pareigas ėjęs V.Adamkus. Sveikatą jis tikrindavosi VUL Santaros klinikose.
Spaudoje skelbta, kad sveikatos patikrinimų metu būdavo įvertinamos šalies vadovo širdies ir kraujagyslių, šlapimo išskyrimo, endokrininių liaukų, kaulų, raumenų ir virškinimo sistemos, atliekami kraujo, biocheminiai, imunologiniai, kardiologiniai tyrimai, vidaus organų, sąnarių rentgenogramos, sąnarių magnetinio rezonanso bei ausų, nosies ir gerklės tyrimai.
Asmeninis prezidento gydytojas kasmet patvirtindavo, kad V.Adamkus yra sveikas.
A.Brazauskas prašė privatumo
D.Grybauskaitė V.Adamkaus tradicijos apie savo sveikatos būklę informuoti visuomenę netęsė.
„Prezidentė nuolat rūpinasi savo sveikata. D.Grybauskaitė yra visiškai sveika ir, atkreipkite dėmesį, užsienio vizituose asmeniniam gydytojui jos lydėti nereikia“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ 2010 metų pradžioje sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Kiti aukščiausias pareigas valstybėje einantys politikai taip pat viešai neinformuoja apie sveikatos būklę.
Pavyzdžiui, 2006 metais premjero pareigas ėjęs a.a. Algirdas Brazauskas apie savo ligą prabilo tik po to, kai žiniasklaida pranešė, jog jis vakarais slapta važiuoja į Onkologijos institutą, kur jam atliekamos radioterapijos procedūros.
Pasklidus kalboms, A.Brazauskas pripažino sirgęs, bet patikino, kad ligą pavyko įveikti.
Buvo išplatintas pranešimas, kuriame tuometis Vyriausybės vadovas paprašė gerbti jo privatumą.
„Suprantu, kad apie mano sveikatos būklę visuomenė turi žinoti. Tačiau, kaip ir kiekvienas žmogus, norėčiau turėti nors kiek privatumo, ypač tada, kai kalbama apie tokius jautrius dalykus kaip sveikata. Todėl prašau gerbti mano privatumą“, – teigė A.Brazauskas.
Galėtų prieštarauti D.Grybauskaitės įvaizdžiui
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius mano, kad prezidentas turėtų viešinti duomenis apie savo sveikatą tam, kad žmonės žinotų apie jo sveikatos būklę.
Tačiau jis nemano, kad tai turėtų daryti Seimo pirmininkas ar premjeras, nes šias pareigas einantys asmenys yra lengviau pakeičiami.
„Galime išrinkti naują Seimo pirmininką, Vyriausybės vadovui pasitraukus, galima tučtuojau kitą premjerą parinkti. Jeigu prezidentas turėtų pasitraukti, tada reikia rinkimų. Manyčiau, kad dėl prezidento – taip (jis turėtų skelbti duomenis apie sveikatos būklę – red.past.), o dėl kitų – būtų galima toliau gerbti jų privatumą“, – sakė politologas.
K.Girnius svarstė, kad prezidentas galėtų skelbti pačius pagrindinius duomenis apie sveikatos būklę.
„Apskritai toks sveikatos būklės įvertinimas, kur galėtų gydytojas padaryti, kad, taip, sveikas, gana sveikas, apie kraujo spaudimą, ar turi kokį nors vėžį ir panašiai, bet ne daugiau. Bet ir dėl to man nelabai aišku. Jei, pavyzdžiui, prezidentas turėtų kokį nors prostatos vėžį, jis yra normaliai kontroliuojamas, ar reikia apie tai pranešti? Tikrai nežinau“, – komentavo jis.
Klausiamas, kodėl neprigijo amerikietiška V.Adamkaus tradicija informuoti visuomenę apie sveikatos būklę, K.Girnius pažymėjo, kad D.Grybauskaitė yra absoliučiai privatus asmuo, nieko apie save nepasakanti.
„Mes apie jos asmeninį gyvenimą nieko nežinome ir ji labai sąmoningai stengiasi, kad niekas nežinotų. Jeigu ji būtų sutikusi, kad būtų skelbiama jos sveikatos būklė, tai būtų visiškai priešinga tam įvaizdžiui, jog ji yra moteris be jokių silpnumų. Net ir tokia mintis, kad ji, pavyzdžiui, turi viršsvorį. Čia būtų įžeidimas, tarkime. Aš manau, kad ji – labai privatus žmogus. Antra, ji norėjo sukurti valstybės vadovo, kuris yra be jokių kokių nors trūkumų, įvaizdį. O sveikatos apibūdinimas galėtų atrasti tų trūkumų – gal aukštesnis kraujo spaudimas, gal per daug cholesterolio, gal viršsvoris. Tai, aš manau, kad dėl tų dviejų priežasčių (neskelbia informacijos apie sveikatą, – red. past.) – privatumo ir kad nebūtų atskleisti kokie nors aspektai, kurie rodytų, jog prezidentas pažeidžiamas arba potencialiai pažeidžiamas“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Mes apie jos asmeninį gyvenimą nieko nežinome ir ji labai sąmoningai stengiasi, kad niekas nežinotų. Jeigu ji būtų sutikusi, kad būtų skelbiama jos sveikatos būklė, tai būtų visiškai priešinga tam įvaizdžiui, jog ji yra moteris be jokių silpnumų.
K.Girnius galvoja, kad G.Nausėda viešins duomenis apie savo sveikatą. Anot jo, išrinktasis prezidentas yra pakankamai jaunas, atrodo pakankamai sveikas.
„Duomenys bus teigiami ir tada nėra ko nuslėpti. Taip žmonės gali žinoti, kad jis yra sveikas, pakankamai jaunas, turi energijos ir galimybių tęsti darbą. Nustebčiau, jeigu jis nesutiktų viešinti tų duomenų“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.