Sulaukęs prezidento Gitano Nausėdos per vyriausiąjį patarėją vidaus politikos klausimais Povilą Mačiulį išsakytos kritikos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, o anksčiau ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ėmė gintis, esą tai – ne G.Nausėdos kritikos dūriai, o P.Mačiulio asmeninė nuomonė.
„Aš nesiruošiu nei aiškinti, nei diskutuoti apie tai, ką pasakė P.Mačiulis“, – naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį, sulaukęs kritikos dėl su Roku Masiuliu susijusių asmenų sąrašų ir schemų, sakė R.Karbauskis.
Prezidento atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis 15min kategoriškai neigia, kad prezidento patarėjų ir G.Nausėdos nuomonės gali skirtis.
„Prezidentūra yra darni komanda. Tai reiškia, kad prezidento patarėjai, komentuodami aktualijas arba reikšdami pozicijas, visada reiškia ne savo asmeninę nuomonę, o prezidentūros. Tai reiškia ir paties prezidento nuomonę. Todėl toks supriešinimas, kad patarėjai išsako savo, o ne prezidento nuomonę, neturi jokio pagrindo“, – nurodė prezidento atstovas.
Prezidento patarėjai visada reiškia ne savo asmeninę nuomonę, o prezidentūros. Tai reiškia ir paties prezidento nuomonę.
Manevro laisvė ar patas?
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas pastebi, kad prezidentūros komunikacija iš tiesų pakitusi, o bandymai aštresnius žodžius leisti ištarti patarėjams leidžia kritikuojamiesiems nuleisti juos negirdomis.
„Reikia pripažinti, kad prezidento komanda elgiasi kitaip nei Dalios Grybauskaitės laikais. Anksčiau mes girdėdavome dominuojantį D.Grybauskaitės balsą ir beveik nebuvo patarėjų pozicijos. Dabar patarėjai turi daugiau laisvės kalbėti ir galbūt tikslingai jiems leidžiama pasakyti daugiau negu pats prezidentas pasakytų. (...)
Kita vertus, kritikuojamiems tai būdas išvengti tiesioginės kritikos prezidentui, bet kartu likti kategoriškiems ir laikytis savo pozicijos, pasirinkti lengvesnės kategorijos taikinį – patarėją – ir atskirti prezidentą nuo jo komandos.
Tai suteikia manevro laisvę tiek vienai, tiek kitai pusei“, – teigė T.Janeliūnas.
Dabar patarėjai turi daugiau laisvės kalbėti ir galbūt tikslingai jiems leidžiama pasakyti daugiau negu pats prezidentas pasakytų.
Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas tvirtina, kad prezidento požiūris į susisiekimo ministrą buvo pakankamai aiškus, tačiau dabar jis pradėjo vis daugiau kalbėti per savo patarėjus.
„Tai nėra toks tiesioginis konfliktas, kaip jis atrodytų, jei kalbėtų R.Karbauskis ir prezidentas ar S.Skvernelis ir prezidentas, tačiau akivaizdu, kad visi, išskyrus prezidentą, surado būdą, kaip tą kritiką, kuri išsakoma per patarėjus, paversti tik patarėjų nuomone. (...) Jei prezidentas mano, kad situacija nėra tinkama ir nori užimti stiprią poziciją valstybėje ir turėti balsą, kuris girdimas, tai komunikacine prasme jis spaudžiamas pradėti kalbėti pats. Kitu atveju, matysime viešas diskusijas tarp patarėjų ir jokių veiksmų – patinę situaciją“, – teigė A.Katauskas.
Prezidentas pragmatiškai saugo Vyriausybę
Politologas T.Janeliūnas pastebi, kad net ir patarėjai ne visuomet ima ir išsako griežtą kritiką. Pavyzdžiui, dėl premjero Sauliaus Skvernelio žmonos įsidarbinimo koncerno „Orlen“ įmonėje nutarta jokių klausimų nekelti. Tokia pozicija, anot T.Janeliūno, nulemta prezidento pasiryžimo žūtbūt išlaikyti šią Vyriausybę iki rinkimų.
„Laikomasi pragmatiškos pozicijos, kad vargu ar verta kelti daugiau triukšmo, jei rezultatas bus toks pats. Iš to seka, kad moralinis atsakomybės reikalavimas yra toks sušvelnintas. Kaip ir demonstruojama pozicija J.Narkevičiaus atveju, ar reaguojant į S.Skvernelio sprendimus, tačiau reaguojama nespaudžiant priimti konkrečių sprendimų“, – tikino politologas.
Laikomasi pragmatiškos pozicijos, kad vargu ar verta kelti daugiau triukšmo, jei rezultatas bus toks pats.
„Man atrodo, kad prezidentas šiuo metu nenori gilinti konflikto, nes, matyt, iš principo yra nusprendęs dirbti su šia Vyriausybe iki galo ir neturi scenarijaus, ką reikėtų daryti, kad ši Vyriausybė būtų pakeista, ar S.Skvernelis būtų pakeistas. Atitinkamai bus laikomasi tokios pozicijos, kad, jei neįvyks nieko išties labai svarbaus ir oficialiai patvirtinto kažkokių institucijų, kad buvo prasižengimai, interesų konfliktai, tai pats aktyviai prezidentas neeskaluos situacijos“, – aiškino T.Janeliūnas.
Anot jo, prezidentas tokios pozicijos laikosi dėl paprastos priežasties – žino, kad neturi galimybių Vyriausybę ir valdančiuosius priversti priimti net smulkesnius sprendimus – kad ir pakeisti vieną ministrą ar priimti jo teikiamus įstatymų projektus.
„Eskaluoti situaciją iki to, kad Vyriausybė būtų priversta atsistatydinti, prezidentas neturi pajėgumų šiuo metu ir gal netgi neturi įsivaizdavimo, kaip jam tokiu atveju reikėtų suvaldyti susidariusią situaciją“, – teigė T.Janeliūnas.
Jis prognozuoja, kad nenorėdamas jokio konflikto, nors ir išlaikęs „daugiareikšmę pauzę“, prezidentas galiausiai ekonomikos ir inovacijų ministru paskirs premjero patarėją Luką Savicką, su kuriuo susitinka penktadienį.
Taigi, politologo teigimu, S.Skverneliui ir valdantiesiems šiuo metu patogu naudotis situacija, kad prezidentas jau laukia rinkimų ir vidinių perversmų nėra linkęs imtis.
„Manau, kad S.Skvernelis jaučia, kad prezidentas neturi galios priversti galios daryti sprendimus, kurie nepatiktų Vyriausybės vadovui. Tokiu atveju, net jei patiems valdantiesiems ne visada pavyksta išlaikyti stabilią daugumą Seime ir priimti sprendimus, pats jėgos balansas yra Vyriausybės pusėje“, – teigė politologas.
Išbandymų metas
Viešųjų ryšių ekspertas A.Katauskas tikina, kad dabartinis prezidento elgesys nubrėš kontūrus visai jo kadencijai.
„Esminis momentas ši situacija yra prezidentui, nes realiai jis dabar turi progą, nors, kita vertus, neturi pasirinkimo, ir turi užimti poziciją valdžios išsidėstyme. Dabar matome, kad realiai su jo ir jo komandos nuomone nesiskaitoma. Į tai teks reaguoti pačiam prezidentui, nes tai yra jo valdžios klausimas“, – teigė A.Katauskas.
Jis pripažino, kad prezidento situacija kebli, nes R.Karbauskio veiklą esą net sunku vertinti profesionaliai – jis tyčia velia valstybę į chaosą, priešų ieškojimą, peštynes.
„Tačiau iš jo, ko gero, nieko kito tikėtis ir negalima. Nei R.Karbauskis, nei susisiekimo ministras geru vertinimu visuomenėje negali pasigirti. Čia gal ne komunikacijos žmonėms, o medikams reiktų komentuoti, nes lazda visiškai perlenkiama, negalvojant apie politiko, profesijos prasme, reputaciją.
Manau, kad kartais net taikdariui tenka trenkti kumščiu į stalą.
Visgi svarbiausias šis visas reikalas – pačiam prezidentui, nes nuo to, kaip jis pasielgs, kokios pozicijos laikysis, labai daug priklausys, kaip kiti, atėję jau rudenį, elgsis ir kokią vietą jis išvis užims politiniame Olimpe. Neįsivaizduoju tokios situacijos, kokia yra dabar, jei prezidentė dar būtų D.Grybauskaitė. Ji imtųsi stipresnių žingsnių. Panašu, kad prezidento noras visus susodinti prie stalo čia ir baigsis“, – teigė A.Katauskas.
Pasak viešųjų ryšių specialisto, jei prezidentas mano, kad nereikia premjerui pateikti klausimų dėl žmonos įsidarbinimo koncerne, kuriam S.Skvernelio Vyriausybė yra priėmusi palankių sprendimų, tai dar nereiškia, kad ši tema taip ir dings, o kilęs visuomenės susidomėjimas nuslops.
„Manyčiau, kad ši istorija nenutils. Gali susiklostyti, kad prezidentui visgi teks apie tai kalbėti, nebent kažkas keisis, kai premjeras pareikš savo sprendimą dėl Seimo rinkimų, nes vienas dalykas, jei jis neina, bet, jei jis dalyvaus, prezidentas, ko gero, negalės neatsakyti į klausimus, kurie jam bus užduoti.
Prezidentui dabar labai svarbus išbandymų metas. Susidariusi labai įdomi situacija ir dėl susisiekimo ministro, ir dėl premjero. Visas šis chaosas finale atsiranda prieš S.Daukanto aikštės langus. Aš esu įsitikinęs, kad viešoji erdvė šių temų nepaleis ir reaguoti teks. Manau, kad kartais net taikdariui tenka trenkti kumščiu į stalą“, – apibendrino A.Katauskas.
