Kad nėra tokio įstatymo, pagal kurį iš buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo, šiuo atveju į LAT teisėjus siūlomo E.Šileikio, būtų reikalaujama pažymų dėl sveikatos ir darbo su slapta informacija, 15min nurodė prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė.
„Šiuo metu galiojantis Teismų įstatymas atskiru straipsniu įtvirtina išimtinę galimybę buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjams be tokių procedūrų kaip egzaminas ir atranka būti paskirtiems bet kokio teismo teisėju.
Joks įstatymas nekelia reikalavimų prieš paskiriant tokius asmenis į pareigas pateikti sveikatos pažymą bei darbo su įslaptinta informacija leidimą“, – atsakyme dėstė ji.
Patarėja teigė, jog jokių kliūčių E.Šileikio paskyrimui neįvardijo ir Teisėjų taryba.
Teisėjų taryba <...> jokių kliūčių dėl menamai trūkstamų dokumentų nematė.
„Teisėjų taryba davusi patarimą Respublikos Prezidentui, kurios viena pagrindinių funkcijų yra patikrinti ar asmuo gali eiti teisėjo pareigas, jokių kliūčių dėl menamai trūkstamų dokumentų nematė“, – pažymėjo J.Šovienė.
Ji teigė, kad ir anksčiau, į naujas pareigas skiriant buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, pažymų dėl sveikatos ir darbo su slapta informacija iš kandidatų nebūdavo prašoma.
„Tokios praktikos nebuvo ir iki šiol, skiriant buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą.
Pažymėtina ir tai, kad Seimas skiria į pareigas ir daugiau pareigūnų, kuriems minėti reikalavimai prieš pradedant eiti pareigas nėra taikomi. Tačiau nė dėl vieno iš jų tokie klausimai kilę nebuvo“, – pabrėžė prezidento patarėja.
„Respublikos Prezidento kanceliarija apie Prezidento teikiamus bei skiriamus pretendentus prašo ir gauna informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Tas buvo padaryta ir šį kartą“, – pridūrė ji.
E.Šileikis talkino „MG Baltic“
Abejonių dėl to, ar Seimas paskirs E.Šileikį į teisėjo pareigas LAT, kilo po to, kai paaiškėjo, jog kandidatas rašė pastabas „MG grupės“ (anksčiau – „MG Baltic“) ginče su Seimo nariu Vytautu Baku.
Apie tai pranešė LRT.
LRT žiniomis, E.Šileikis pastabas rašė ir „MG grupės“ vadovui Dariui Mockui, prieš dvejus metus su žmona besikreipusiam į Konstitucinį Teismą dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo atitikties Konstitucijai.
Be kita ko, E.Šileikis taip pat padėjo ir Alytaus kolegijai, 2020 metais besikreipusiai į KT dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų.
E.Šileikis, pasak LRT, atsisakė atsakyti į klausimus dėl šių veiklų. Situacijos nekomentavo ir „MG grupė“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras svarstė, jog šios aplinkybės gali būti svarbios parlamentui sprendžiant dėl kandidato tinkamumo į LAT teisėjus.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neigė, jog ketvirtadienį klausimą dėl E.Šileikio paskyrimo Seimas išbraukė būtent dėl abejonių pretendento tinkamumu.
„Tai yra visiškai techninis dalykas. Normalu, kad reikia taikyti įprastą tvarką visiems kandidatams į analogiškas pareigas. O dėl abejonių ar diskusijų kandidatas atsakys į klausimus, visi Seimo nariai ir apsispręs. Manau, čia su tuo nesusiję“, – svarstė ji.
Seimo pirmininkė reiškė viltį, kad artimiausiu metu klausimas dėl E.Šileikio skyrimo į LAT teisėjus grįš į Seimo darbotvarkę ir „techninis dalykas“, susijęs su pažymomis, bus išspręstas.
Aukščiausiojo Teismo teisėjus Seimas skiria prezidento teikimu.
