Prezidentūra nurodo, kad nusistovėjusi kandidatų į ministrus derinimo tvarka buvo tokia:
- Ministras pirmininkas neformaliai pasiūlo kandidato pavardę.
- Neturint neigiamų indikacijų apie kandidato asmenį, Premjerui pranešama, kad gali būti daromas formalus teikimas.
- Gavus Premjero formalų teikimą, kandidatūra tikrinama teisėsaugos institucijų įstatymų nustatyta tvarka.
Anot prezidentės Spaudos tarnybos, jeigu teisėsauga pastabų neturi, kandidatas į ministrus kviečiamas susitikti su prezidente.
„Tik po susitikimo su kandidatu prezidentė priima galutinį sprendimą, kaip tai numato Konstitucija. Iki susitikimo su kandidate jokių pažadų, kad ji yra iš anksto tinkama, nebuvo ir negalėjo būti“, – akcentuoja Prezidentūra.
Tik po susitikimo su kandidatu prezidentė priima galutinį sprendimą, kaip tai numato Konstitucija.
Pranešime dar kartą kartojama, kad prezidentės apsisprendimą neskirti I.Gudžiūnaitės aplinkos ministre nulėmė tai, kad kandidatė neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos.
Susitikimą vadina fasadiniu
Savo ruožtu premjeras S.Skvernelis Žinių radijui ketvirtadienį teigė, kad atmesdama oficialiai pateiktą socialdarbietės I.Gudžiūnaitės kandidatūrą, šalies vadovė pažeidė iki tol galiojus į susitarimą dėl ministrų kandidatūrų derinimo – kandidatūros nebūdavo teikiamos prezidentei ir premjerui jų nesuderinus iš anksto.
„Jei reikalinga papildomai neoficialiai susitikimai prezidentei įvertinti, pretendentas ir ten nueidavo. O tik tokiu atveju, kai būdavo sutarta, tik tada aš teikdavau oficialų dekreto projektą ir būdavo tas fasadinis susitikimas, po kurio buvo daromas sprendimas“, – kalbėjo premjeras.
Tik tokiu atveju, kai būdavo sutarta, tik tada aš teikdavau oficialų dekreto projektą ir būdavo tas fasadinis susitikimas, po kurio buvo daromas sprendimas.
Anot jo, I.Gudžiūnaitės kandidatūra teikta analogiškai suderinus, tačiau sulaukta prezidentės akibrokšto.
„Ministrai tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui, tiek aš, tiek Vyriausybė, mes žinome geriausiai, kokių kompetencijų žmogaus šiandien reikia į vieną ar kitą ministeriją. Kita vertus, kas gali spręsti apie kompetenciją ir specialias žinias, tai turbūt pirmiausia tiesioginis vadovas“, – sakė S. Skvernelis.
