2021 10 01 /11:00

Prezidentūra kritikuoja tai, kaip Vyriausybė valdo pandemiją: rezultatai prasti

COVID-19 pandemijos valdymo rezultatai prasti, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Už tai, pasak jos, atsakinga Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Už rezultatą atsakinga yra Vyriausybė ir ministras, kuris koordinuoja sveikatos apsaugos sritį.

Rezultatai kalba patys už save, rezultatai yra prasti, ypač kai lyginame su kitomis šalimis. Tikrai yra daug sisteminių, vadybinių spragų, kurios mums kainuoja mirtis“, – penktadienį po šalies vadovo Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos nariais komentavo I.Segalovičienė.

Rezultatai kalba patys už save, rezultatai yra prasti, ypač kai lyginame su kitomis šalimis.

Siūlo nemokamai tirti senjorų antikūnus

Ji teigė, kad vakcinacijos tempai, ypač senjorų grupėje, yra per lėti, jiems trūksta informacijos.

„Yra labai dideli netolygumai senjorų informavimo srityje. Būtina didinti informavimo kokybę ir veiksmingumą ir vystyti individualią prieigą bei konsultacijų sistemą siekiant atsakyti į visas baimes, mitus, klausimus dėl sveikatos, vakcinų efektyvumo ir taip toliau“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Jos įsitikinimu, reikia stiprinti ir valstybės mastu vystomą vadybą.

„Ekspertai įžvelgė, kad Lietuvoje būtina stiprinti valstybės lygmens vadybinius sprendimus ir koordinavimą.

Matosi didelis netolygumas ir erdvė tobulėjimui, tai yra valstybės lygmeniu paruošti metodiniai sprendimai senjorų vakcinavimo klausimais, įrankių rinkiniai, kuriais galėtų naudotis savivaldybės, specialistai, ir tokiu būdu užtikrinti gerą informavimą ir gerą konsultacijų mechanizmą“, – vardijo I.Segalovičienė.

Ekspertai, pasak jos, taip pat siūlo senjorams leisti nemokamai išsitirti antikūnų testais.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Skiepijami senjorai
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Skiepijami senjorai

Tai, patarėjos įsitikinimu, padėtų senjorams konsultuojantis dėl jų imuniteto bei vakcinacijos.

Vakcinacijos tempai – „ultra lėti“

Prezidento patarėja pabrėžė, kad vakcinacijos nuo COVID-19 svarba, esant tokiai epidemiologinei situacijai, tik auga.

„Manytina, kad vakcinos išgelbėjo jau labai daug žmonių. Galima manyti, kad tas žmonių skaičius prilygsta Pagėgių miestelio dydžiui – nuo 900 iki 1,5 tūkst. žmonių. Tai yra labai svarbi žinia. Vakcinų svarba, esant tokiai epidemiologinei situacijai, tik auga“, – dėstė I.Segalovičienė.

Ji pažymėjo, kad šiandien epidemiologinė situacija šalyje yra labai prasta:

„Tai rodo esminiai parametrai, be jokios abejonės, – sergamumas ir mirtys. Lietuvoje šie skaičiai tikrai dideli. Kiekvieną parą miršta dviženklis skaičius žmonių.“

„Nors ir visos šalys susiduria su delta atmaina tolygiai, tačiau būtent Lietuva yra tarp pirmaujančių pagal COVID-19 atvejų rodiklį ir antra pagal mirčių skaičių“, – pridūrė patarėja.

Kitas jos įvardytas rodiklis – vakcinacijos tempai, kurie esą – „ultra lėti“.

„Pirma doze nebepaskiepijama net 2 tūkst. žmonių per dieną. Kai tuo metu bent viena doze paskiepytų suaugusių žmonių šiandien turime 73 proc.“, – kalbėjo I.Segalovičienė.

Teigia, kad savivaldybės ėmėsi veiksmingos taktikos

Jos teigimu, ypač susirūpinti vertėtų dėl vyresnių nei 65 metų žmonių vakcinacijos.

„Vakcinacijos lygis turėtų būti didesnis, ypač kai mes lyginame su kitomis Europos Sąjungos šalimis, – pabrėžė šalies vadovo patarėja. – 85 metų ir vyresnio amžiaus asmenų vakcinuota gerokai per mažai. Pas mus yra tik 65 proc., kai pažangiose šalyse mes matome netgi rezultatus prilygstančius 100 proc. paskiepytų senjorų.“

Ekspertai sutaria, kad prasti vyresniojo amžiaus vakcinavimo rodikliai daugiausiai lemia mirtingumo rodiklius, teigė susitikime su prezidentu dalyvavusi Lietuvos socialinių mokslų direktoriaus pavaduotoja, sociologė Sarmitė Mikulionienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakcinavimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakcinavimas

Pasak jos, senjorų skepsį išsklaidyti gali šeimos nariai, asmeniniai medikų kontaktai ar netgi kai kurių savivaldos politikų pavyzdžiai vakcinuojantis ir skatinant tai daryti kitus.

Sociologės vertinimu, kai kurių savivaldybių taktika siųsti informaciją senjorams, kad šie jau registruoti vakcinacijai ir gali ją atšaukti, buvo veiksminga, kitaip nei raginimai registruotis patiems.

Kai kuriems tai esą – per sudėtinga.

Geri rezultatai buvo ir tose savivaldybėse, kur buvo užsiimama skambučiais, papildomais priminimais.

„Žmonėms net nebuvo laiko pamąstyti, ar aš ten noriu, ar bus blogai – tiesiog, sukurta tokia aplinka, aš nueinu ir pasiskiepiju. Tik tuo atveju, jei reikėtų kitos datos, ar aš iš viso nenoriu, tada galiu atšaukti tą kvietimą.

Geri rezultatai buvo ir tose savivaldybėse, kur buvo užsiimama skambučiais, papildomais priminimais“, – tvirtino S.Mikulionienė.

Pandemijos bangos pikas – spalio pabaigoje

Susitikime su prezidentu dalyvavo ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Matematikos ir statistikos katedros profesorius Juozas Augutis. Jis papasakojo apie vakcinacijos svarbą ir veiksmingumą.

Mokslininko vertinimu, Lietuvoje turėtume kur kas daugiau koronavirusu sergančių žmonių, jei ne vakcinos.

„Labai su dideliu patikimu galima tvirtinti, kad jeigu neturėtume vakcinavimo, šiandieną matytume jau ne 2 tūkst. atvejų, o matytume turbūt arti 4 tūkst. Greitis epidemijos kilimo ir delta atmainos aktyvumas yra žymiai didesnis negu alfa atmainos“, – per spaudos konferenciją žurnalistams pasakojo J.Augutis.

Jeigu neturėtume vakcinavimo, šiandieną matytume jau ne 2 tūkst. atvejų, o matytume turbūt arti 4 tūkst.

„Jei neturėtume vakcinų, apie 60 tūkst. atvejų jau vien tik per šiuos metus turėtume“, – pridūrė jis.

Mokslininko skaičiavimais, vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje išgelbėjo beveik 2 tūkst. gyvybių.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Juozas Augutis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Juozas Augutis

J.Augutis, remdamasis įvairiais rodikliais, atsargiai prognozavo, jog COVID-19 pandemijos banga kils dar apie 4 savaites:

„Kažkur spalio pabaigoje ji turėtų pasiekti savo aštrų piką. Kaip ir ankstesnėse bangose po to eitų nusileidimas. Bangos aukštis, žinoma, labai priklausys ir nuo to, kokios priemonės bus įvestos apsaugai.“

„Bet su tam tikru patikimumu galima tvirtinti, kad vidutinio savaitinio [atvejų skaičiaus] nepasieksime tokio, kokį turėjome praeitais metais – galbūt 2,5 tūkst. ar truputį daugiau. <...> Nors atskirų dienų atvejus galėsime matyti ir žymiai didesnius, galbūt mažesnius“, – pridūrė mokslininkas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Prognozuoja, kad per parą COVID-19 susirgs iki 2,5 tūkst. žmonių: be vakcinų būtų dar blogiau

Mažiausiai pasiskiepijusių – tarp vaikų

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje koronavirusu serga 16 964 žmonės, ligoninėse gydomi 1 223 COVID-19 pacientai, 133 iš jų – reanimacijoje.

Nuo koronaviruso iš viso iki šiol mirė 5 014 žmonių, iš jų pilnai paskiepyti buvo 114.

Pilnai nuo COVID-19 vakcinuota – 1 mln. 615 tūkst. 911 žmonių.

Tarp suaugusiųjų pasiskiepiję yra 73 proc. gyventojų, o tarp visų žmonių nuo 12 metų, galinčių vakcinuotis – 70,8 proc.

Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12–15 metų vaikų – 28,6 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis