Kalbėjome labai daug apie vakcinavimą ir jo spartinimą ir taiklinimą, nes būtent vakcinavimas yra tikrasis raktas, kuris galėtų atrakinti tiek karantino suvaržymus, tiek apskritai mūsų socialinį ir ekonominį gyvenimą. Taip pat šiuo atžvilgiu pastebėjome, kad tarp vyriausiųjų gyventojų, 80-ies metų ir vyresnių, jų paskiepyta Lietuvoje yra tik 36 procentai ir šiuo atžvilgiu mes tikrai smarkiai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos šalių, esame tik aštuoniolikti Europos Sąjungoje“, – spaudos konferencijoje po Sveikatos ekspertų tarybos antradienį sakė jis.
„Kitaip tariant, skiepijame greičiau gerokai negu taikliau ir šioje vietoje tikrai turime spartinti būtent kontaktą su vyriausiais gyventojais, nes ne visi vyriausi gyventojai yra aiškiai pakviečiami vakcinuotis“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
S.Krėpštos teigimu, tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė pavyzdys rodo, jog kritinių atvejų vakcinavus vyriausius gyventojus ženkliai sumažėja.
„Šiandieną turime apie 90 tūkst. nepanaudotų vakcinų ir jų naudojimas yra tikrai labai svarbus ir ne ką mažiau svarbus kalbant apie pandemijos valdymą negu karantino režimo pokyčiai“, – sakė jis.
Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis savo ruožtu teigė, jog lėtesnį vyresnių žmonių skiepijimą galėjo nulemti informavimo kampanijos problemos bei pasirinkti prioritetai.
„Viena iš problemų yra informavimo kampanija, kaip tie žmonės yra informuojami. Supraskime, kad vyresni žmonės ir informaciją kitaip supranta ir yra pažeidžiami ir informacijos požiūriu. Kitas dalykas, Lietuvoje pirmiausia kitos prioritetinės grupės, pacientų, buvo skiepytos iki tų vyresnių žmonių – galbūt kitose šalyse, kurios pirmauja, tai buvo harmonizuota“, – kalbėjo jis.
Eksperto teigimu, taip pat labai svarbu į skiepijimą įtraukti savaitgalius, nes tuomet daugiau žmonių galėtų atvežti savo artimuosius į skiepijimo centrus.
Epidemiologinė situacija – trapi
Pasak prezidento patarėjo, šiuo metu pusiausvyra yra „labai trapi“: augantis mutacijų paplitimas ir žmonių mobilumas spartina užsikrėtimo augimą, tačiau imunizacija ir skiepijimas, jo teigimu, taip pat yra „labai efektyvus“. Be to, kitų šalių praktika rodo, kad vakcinos veiksmingai padeda pažaboti viruso plitimą.
Jis teigė, kad susitikime sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino, jog bus pradedama skiepyti savaitgaliais. Prezidentas Gitanas Nausėda šią iniciatyvą palaiko.
„Prezidentas labai smarkiai palaiko šią iniciatyvą ir mano, kad tikrai šiuo metu būtina pradėti skiepyti žmones savaitgaliais, taip suteikiant daugiau ir patogesnių galimybių pasiskiepyti ir, be abejo, paspartina turimų vakcinų panaudojimą“, – sakė S.Krėpšta.
Taip pat kalbėta apie ligoninių saugumą bei konstatuota, jog, vakcinavus gydytojus, gydymo įstaigos tapo labai saugios.
Su ekspertais taip pat aptartas imuniteto sertifikatas. Pasak S.Krėpštos, prezidentas palaiko šią idėją ir ragina Europos Komisiją kuo greičiau priimti dėl jo sprendimus.
„Taip pat, be abejo, labai svarbu Lietuvoje pasiruošti techninį pasirengimą, kad tas sertifikatas veiktų, nes tai yra vienas iš būdų saugiai „atrakinti“ šalies ekonominį ir socialinį gyvenimą“, – kalbėjo jis.
S.Krėpštos teigimu, tikimasi, jog sertifikatas pradės veikti vasaros pradžioje.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje bent viena vakcinos doze paskiepyta per 281,8 tūkst. gyventojų.
Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė
Jeigu jums kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
