„Akivaizdu, kad visų pirma turėtų būti pateikti ir paskirti visi teisėjai, ir tik turint visą teisėjų korpusą, galėtų būti pradėta atrankos procedūra ir pirmininko skyrimas“, – penktadienį BNS sakė A.Širinskienė.
Jos duomenimis, dabar LAT trūksta teisėjo, o kitą savaitę Seimas svarstys dar dviejų šio teismo teisėjų atleidimą iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.
Aukščiausiajame teisme BNS patvirtino, kad šiuo metu čia nėra pilno teisėjų korpuso.
Prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė teigė, kad nesuformuotas LAT teisėjų korpusas netrukdo organizuoti šio teismo pirmininko atranką.
„Prezidentas kandidatą į LAT pirmininkus parinks ir teiks Seimui tik tuomet, kai bus paskirti visi LAT teisėjai, kaip tai numato Konstitucija“, – teigiama jos BNS perduotame komentare.
Anot jos, pretendentų į teisėjus ir teismo pirmininkus atranka ir po jos vykstantis atrinkto pretendento skyrimas į pareigas yra dvi skirtingos, nors tarpusavyje susijusios procedūros.
„Paskelbtoje LAT pirmininko atrankoje gali dalyvauti ir šiuo metu LAT teisėjo pareigas einantys asmenys, ir tie asmenys, kurie pretenduoja eiti LAT teisėjo pareigas“, – tvirtino ji.
Ketvirtadienį Prezidentūra taip pat paskelbė atranką į nuo kitų metų sausio 8-osios atsilaisvinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo vietą.
Atranka į LAT pirmininkus paskelbta pirmą kartą, nes įsigaliojo Teismų įstatymo pataisa, kad į laisvas arba atsilaisvinsiančias Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas organizuojamos atrankos.
Anksčiau prezidentas LAT pirmininko kandidatūrą parinkdavo ir teikdavo Seimui savo nuožiūra.
„Mano manymu, turėsime eilinį pažeidimą procedūrose skiriant teisėjus“, – BNS sakė Seimo komiteto vadovė.
Ji priminė, kad taip pat galioja nuostata atrankos dalyviams skųsti esminius procedūrinius pažeidimus.
„Teisėjai dabar gali apskųsti atrankos rezultatus, jeigu yra esminiai procedūriniai pažeidimai. Greičiausiai didesnio esminio procedūrinio pažeidimo sugalvoti negalima“, – tvirtino A.Širinskienė.
Mano manymu, turėsime eilinį pažeidimą procedūrose skiriant teisėjus.
Anot jos, jeigu per tokią atranką atrinktas kandidatas būtų pateiktas Seimui, šis privalėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Nežinau, kad kuris Seimas, matydamas, kad Konstitucijoje parašyta, jog skiriama tik tada, kai suformuotas visas korpusas, matydamas, kad to nesilaikoma, ryšis balsuoti už atrinktą teismo pirmininką“, – svarstė parlamentarė.
Prezidentūros skelbime numatoma, kad asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje, sąrašas bus sudarytas iki spalio 1 dienos, tai yra per tris savaites.
„Akivaizdu, kad atrankos procedūra vykdoma skubotai. Teismas buvo paliktas be nuolatinio pirmininko jau daugiau kaip metus. To neturėtų būti. Buvo galima atrankos procedūras pradėti tada, kada buvo visas teisėjų korpusas“, – BNS sakė A.Širinskienė.
LAT pirmininką prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas.
Šis teismas pirmininko neturi nuo praėjusių metų rugpjūčio 31 dienos, kai įsigaliojo Seimo sprendimas iš šių pareigų atleisti Rimvydą Norkų. Jis išvyko dirbti į Europos Sąjungos teisingumo teismą Liuksemburge.
Pavasarį prezidentas Gitanas Nausėda siūlė į šias pareigas skirti LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Sigitą Rudėnaitę, tačiau parlamentarai atmetė jos kandidatūrą.
