Prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba šiemet kovą nusprendė, kad 2019 metais krašto apsaugai turi būti skiriama 2,05 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pagal Vyriausybės pateiktą projektą, šis rodiklis kitąmet turėtų siekti 2,01 proc. BVP.
Absoliučiais skaičiais, gynybos biudžetas turėtų augti nuo 873 mln. eurų šiemet iki 948 mln. eurų kitąmet.
„Tenka apgailestauti, kad būsimas 2019 metų biudžetas neatitinka Valstybės gynimo tarybos raidės ir dvasios. Trūksta gerų 17 mln. iki 2,05 proc. pagal rudens prognozę. Išėjo kaip išėjo. Nežinau, ar dar gali atsirasti valios tą biudžetą didinti“, – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sakė Ž.Šatūnienė.
Jos teigimu, artimiausių trejų metų projekcijos verčia abejoti, ar Vyriausybė rengiasi įgyvendinti tikslą, kad 2030 metais gynybos biudžetas pasiektų 2,5 proc. BVP. Toks rodiklis numatytas tiek Valstybės gynimo tarybos, tiek daugumos politinių partijų susitarime.
„Nėra požymių, kad labai rimtai ruošiamasi įgyvendinti politinių partijų susitarimą pasiekti ne mažiau kaip 2,5 proc. ne vėliau kaip 2030 metais“, – kalbėjo prezidentės patarėja.
Anot Ž.Šatūnienės, pagal planuojamą gynybos biudžetą Lietuva atsilieka nuo Lenkijos ir Estijos.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Seimo komitete pripažino, kad Vyriausybės siūlomas projektas neatitinka Valstybės gynimo tarybos sprendimo raidės.
Tačiau, jo teigimu, toks neatitikimas susidarė dėl spartesnio nei planuota BVP augimo, o absoliučiais skaičiais krašto apsaugos finansavimas išlieka adekvatus ir atitinka kariuomenės poreikius.
„75 mln. didinimas (...) mūsų manymu, yra adekvatus finansavimo lygis“, – sakė R.Karoblis.
