Apie tai, kad Vokietijos kanclerė kalbėsis su A.Lukašenka, prezidentūra, pasak patarėjos, sužinojo tą pačią dieną, kai įvyko pokalbis – pirmadienį.
Prezidentūra, jos teigimu, galėjo derinti pozicijas, apie ką bus kalbamasi su autoritariniu Baltarusijos lyderiu.
„Prieš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbį gavom įspėjimą, kad toks pokalbis vyks ir galėjome derinti netgi linijas, kuriomis kalbės kanclerė su Baltarusijos atstovu.
O po pokalbio taip pat išklausėme Vokietijos bryfą, apie ką buvo kalbėta“, – trečiadienį „Žinių radijui“ komentavo A.Skaisgirytė.
Pasak jos, apie pokalbį nelegalios migracijos tema buvo įspėtos visos Baltijos valstybės.
„Žinojom, apie ką kanclerė ketina kalbėti. Tie rūpesčiai yra bendri, tai yra migracijos situacija, nelegali migracija prie Europos Sąjungos sienų, Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka ir kokį atsaką mes į tą ataką galime duoti.
Visa tai – mums taip pat labai rūpimos temos ir, sakyčiau, visiškai natūralu, kad Vokietija apie tai, kad kalbėsis šiomis temomis, įspėjo savo sąjungininkes – ne tik Lietuvą – Baltijos valstybes“, – pasakojo A.Skaisgirytė.
Patarėja: svarbiausia, kad buvo perteiktos žinutės
Apie A.Lukašenkos ir A.Merkel pokalbį iš anksto nebuvo informuotas Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis tą pats pripažino.
A.Skaisgirytė apgailestavo, kad Užsienio reikalų ministerija apie pokalbį nežinojo, bet abejojo, ar tai reikėtų sureikšminti.
„Nežinau, ar reikėtų sureikšminti šituos [informacijos] dalijimusis. Žinoma, kad visi dalinasi informacija tiek, kiek reikia, ir prieš, ir po.
Svarbiausia turbūt yra tai, kad žinutės, kurias norėjome perteikti, buvo perteiktos. Čia yra pagrindinis dalykas“, – teigė ji.
Dar praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda 15min teigė, jog „Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs“.
Tačiau šią savaitę pareiškė, kad galima būtų kreiptis į A.Lukašenką siekiant išspręsti neteisėtos migracijos krizę Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija.
O kalbėtis, anot jo, „nereiškia derėtis“.
Teigia, kad G.Nausėdos pozicija nepakito
Kodėl prezidento pozicija pasikeitė?
„Prezidento pozicija nepasikeitė. Čia noriu visiems karštų galvų, emocionuojantiems politikams pasakyti, kad prezidento pozicija, Lietuvos pozicija išlieka visiškai nuosekli, kokia ji buvo prieš mėnesį, prieš du, prieš tris, taip ir dabar, – tikino A.Skaisgirytė.
– Lietuva nelaiko A.Lukašenkos legitimiu prezidentu. Taip pat reikalaujame paleisti politinius kalinius, reikalaujame surengti laisvus rinkimus ir taip pat reikalaujame nenaudoti žmonių kaip ginklo, kaip hibridinės atakos priemonės. Čia yra tikrai nekintama pozicija.“
Ji teigė nesutinkanti ir su interpretacijomis, kad A.Merkel pokalbis su A.Lukašenka legitimizavo jį kaip Baltarusijos prezidentą.
O pokalbis esą jau davė naudos.
„Paskutinėmis žiniomis, A.Lukašenka atitraukė dalį migrantų nuo pasienio su Lenkija. Žiūrėsime, kaip toliau rutuliosis įvykiai, gal dar per anksti daryti išvadas, – svarstė prezidento patarėja.
Paskutinėmis žiniomis, A.Lukašenka atitraukė dalį migrantų nuo pasienio su Lenkija.
– Didžiausias rūpestis, kaip tuos migrantus išvežti iš Baltarusijos, kaip juos repatrijuoti į kilmės šalis dar jiems neperžengus sienos į Europos Sąjungą. Čia yra didysis galvos skausmas, apie tai kanclerė A.Merkel su A.Lukašenka ir kalbėjo.“
A.Skaisgirytės žiniomis, A.Lukašenka per pokalbį nekėlė sąlygų dėl sankcijų ar jo pripažinimo prezidentu – bent tokią informaciją perdavė Vokietija:
„Apie sąlygas išvis nebuvo kalbėta, tik apie migrantus, migrantų situaciją ir repatriaciją. Bent jau tokią informaciją turime mes.“
Pastangos – migrantų repatriacijai
Prezidento patarėja abejojo ir tuo, ar A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbio metu buvo aptarta galimybė Vokietijai „pasiimti“ 2 tūkst. migrantų.
„Labai abejočiau, ar tai yra tikra informacija, nes dar vakar mačiau Vokietijos užsienio reikalų ministro pareiškimą, kuriame jis sako, kad Vokietija dės visas pastangas, kad repatrijuotų migrantus iš Baltarusijos teritorijos į kilmės šalis.
Tai susisiekia su informacija, ką gavome iš A.Merkel biuro, kad pastangos yra nukreiptos būtent repatriacijai“, – teigė A.Skaisgirytė.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų, beveik 7 tūkst. užsieniečių apgręžti pasienyje, rašo BNS.
Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.
Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus prie savo sienos su Baltarusija, todėl šalies pasienyje įvesta nepaprastojo padėtis.