„Vis labiau ryškėja Vyriausybės ir atskirų ministerijų gebėjimų trūkumas įgyvendinant labai svarbius įstatymus“, – žurnalistams penktadienį sakė Daiva Ulbinaitė.
„Nors praėjo jau beveik pusantrų metų – tai tampa vis rimtesne visos Vyriausybės problema“, – pridūrė ji.
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas 15min sakė, kad Vyriausybės vadovas prezidentės kritikos nekomentuoja.
Taip prezidentės atstovė kalbėjo po Prezidentūroje surengto pasitarimo dėl vaiko teisių apsaugos pertvarkos įgyvendinimo.
Šalies vadovės atstovė teigė, kad Vyriausybės patyrimo ir įgūdžių stoka bei negebėjimas laiku ir kokybiškai įgyvendinti įstatymų tampa pavojingu, stabdo valstybės pažangą, neužtikrina žmonėms saugumo, diskredituoja valdančiųjų žadėtas permainas.
„Dėl nekoordinuoto ministerijų darbo ir vadybos stokos pačiose ministerijose, taip pat dėl laiku neparengtų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų ir neužmegzto dialogo su savivaldybėmis dūla net patys geriausi įstatymai“, – tvirtino D.Ulbinaitė.
Prezidentūra nurodo, kad nuo sausio 1 dienos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) turėjo įdiegti centralizuotą vaikų globos apskaitos sistemą, kuri svarbi vaikų globos įstaigoms, tačiau tai iki šiol nepadaryta. Taip pat esą trūksta SADM pagalbos savivaldybėms rengiant budinčius globotojus, padedant organizuoti kitas alternatyvias paslaugas globos įstaigoms.
„Taip pat stringa pasiruošimas nuo liepos įsigaliosiančiam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimui, kuris užtikrins vaikų teisių skyrių visose savivaldybėse centralizavimą. SADM iki šiol neturi patvirtintų visų pertvarkos įgyvendinimo aprašų, nežino, kaip samdys beveik 300 darbuotojų, kaip užsitikrins reikiamą finansavimą“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Po reformos planuojama, kad šalyje dirbs 644 vaiko teisių specialistai, tai yra papildomai ketinama įdarbinti apie 200 žmonių. Žadama papildomai įdarbinti ir apie šimtą socialinių darbuotojų.
Liepą turi pradėti galioti ir prieš metus priimtas įstatymas dėl privalomo psichologų dalyvavimo vaikų apklausose, tačiau dar nežinoma, kaip jis bus įgyvendintas. Anot Prezidentūros, iki šiol nenumatyta, kas užtikrins psichologų rengimą, kvalifikacijos nustatymą, apmokėjimą, sudarys vaikus apklausti profesionaliai gebančių psichologų sąrašą.
Žada suspėti
Susitikime Prezidentūroje dalyvavę socialinės apsaugos ir darbo bei teisingumo ministrai sutinka, kad vaiko teisių apsaugos reformos įgyvendinimas kai kur atsilieka, tačiau tvirtina, jog iki liepos pertvarkai bus pasirengta.
Po reformos planuojama, jog šalyje dirbs 644 vaiko teisių specialistai, tai yra papildomai ketinama įdarbinti apie 200 žmonių. Žadama papildomai įdarbinti ir apie šimtą socialinių darbuotojų.
Centrinės Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos aparatas irgi didės nuo 39 iki 54 etatų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žurnalistams teigė, jog daug klausimų dėl personalo kaitos išsispręs paaiškėjus, kiek šiuo metu vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių žmonių sutiks dirbti institucijose po pertvarkos.
„Sužinoję jų kiekvieno sprendimą tada turėsime visiškai galutinius skaičius, kiek papildomai reikia žmonių, kurie dirbtų šioje sistemoje“, – sakė ministras.
Pasak jo, tada bus identifikuotas ir tikslus pertvarkai reikalingas lėšų poreikis. Reformai įgyvendinti šiemet numatyta per 8 mln. eurų, bet anksčiau SADM yra skelbusi, jog tam gali pritrūkti dar milijono.
L.Kukuraitis teigė, kad įsibėgėjant pertvarkos įgyvendinimui bus sprendžiamas klausimas dėl specialistų algų didinimo, nors, pasak ministro, atlyginimai jiems ir dabar yra konkurencingi daugelyje Lietuvos regionų.
Kai kurie pareigūnai nerimauja, kad iki liepos gali nepavykti užtikrinti, jog kiekvienoje teisėsaugos vykdomoje vaikų apklausoje dalyvautų kvalifikuoti psichologai.
Tokių psichologų sąrašą sudaryti ir administruoti pavesta Teisingumo ministerijai. Jos vadovė Milda Vainiutė žurnalistams sakė besitikinti, kad Vyriausybė kitą savaitę patvirtins tvarką, kaip minėtas sąrašas turėtų būti sudaromas.
Ji teigė, kad psichologams mokyti taip pat reikės laiko ir pinigų, bet Vyriausybė „suvokia šito klausimo svarbą“ ir yra pasirengusi į tai investuoti.
Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymu teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo buvo priimtos pataisos, kurios uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas.
